R. Fico pasipiktinęs: Baltijos šalys užblokavo kelią į Maskvą?

R. Fico nesupranta tokio Lietuvos ir Latvijos sprendimo

Slovakijos premjeras Robertas Fico aštriai sureagavo į Baltijos šalių sprendimą neleisti jo lėktuvui kirsti jų oro erdvės pakeliui į Maskvą, kur gegužės 9-ąją rengiami Pergalės dienos minėjimai. Pasak jo, Lietuva ir Latvija iš anksto informavo apie tokį draudimą, o tai, premjero vertinimu, sunkiai paaiškinama tarp Europos Sąjungos valstybių.

„Lietuva ir Latvija jau paskelbė, kad neleis mums skristi per jų teritoriją į Maskvą. Kodėl? Europos Sąjungos valstybės narės neleidžia kitos ES valstybės narės ministrui pirmininkui skristi per jų teritoriją.“ – teigė Slovakijos Ministras Pirmininkas [1].

Nepaisant kliūčių, R. Fico teigia neketinantis atsisakyti kelionės ir ieškantis alternatyvaus maršruto. Jis priminė, kad su panašiomis problemomis jau buvo susidūręs anksčiau, kai Estija buvo sutrikdžiusi jo planus.

„Esu tikras, kad rasime kitą maršrutą, kaip ir praėjusiais metais, kai Estija sutrikdė mūsų planus“, – kalbėjo R. Fico.

URM: Lietuva negavo jokio Slovakijos prašymo dėl skrydžio į Maskvą

Tačiau Užsienio reikalų ministerija (URM) paneigė R. Fico teiginius, kad Lietuva neleidžia jam naudotis šalies oro erdve skrydžiui į Maskvą. Ministerijos atstovė Kristina Belikova pabrėžė, jog Lietuva nėra gavusi jokio oficialaus Slovakijos ar kitos šalies prašymo dėl tokio leidimo, todėl šie pareiškimai neturi faktinio pagrindo [3].

Kartu URM aiškiai įvardijo ir savo principinę poziciją – demokratinių valstybių atstovų dalyvavimas gegužės 9-osios parade Maskvoje nėra laikomas nei tinkamu, nei pateisinamu. Ministerija tai grindžia tiek Lietuvos istorine patirtimi po Antrojo pasaulinio karo, tiek dabartiniais Rusijos veiksmais Ukrainoje ir keliama grėsme Europos saugumui.

Estija paskelbė neleisianti R. Fico naudotis savo oro erdve

Tokio sprendimo paskelbė besiimanti ir Estija – šalis taip pat neleis Slovakijos premjerui naudotis savo oro erdve skrydžiui į Maskvą gegužės 9-osios kariniam paradui. Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pabrėžė, kad leidimas nebus suteiktas, kaip ir praėjusiais metais, nes šis renginys vertinamas kaip agresoriaus šlovinimas [2].

Pasak jo, Estija laikosi aiškios pozicijos: jos oro erdvė negali būti naudojama kelionėms, kurios stiprina ryšius su Rusija karo Ukrainoje metu. Nors įprastai taikomos standartinės leidimų procedūros ES ir NATO šalių vizitams, jos nėra taikomos, jei skrydžio tikslas – Rusija.

Kelionės į Maskvą tęsiasi nepaisant spaudimo iš ES

R. Fico sprendimas vykti į Maskvą nėra naujas – praėjusiais metais jis taip pat dalyvavo šiuose renginiuose, nepaisydamas Europos pareigūnų raginimų juos boikotuoti. Tarp kritikų buvo ir ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. Dar 2024 metų pabaigoje jis buvo pareiškęs, kad dalyvavimą gegužės 9-osios minėjimuose laiko savo „asmenine pareiga“.

Šiuose renginiuose Slovakijos premjeras kartu su Serbijos prezidentu Aleksandru Vučičiumi išsiskyrė kaip vieni iš nedaugelio Europos lyderių, priėmusių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimą. Jis į Maskvą atvyko gegužės 8-osios vakarą, jau po to, kai Baltijos valstybės uždarė savo oro erdvę jo skrydžiui.

Toks sprendimas sulaukė kritikos ir Slovakijos viduje – opozicija griežtai pasmerkė premjero vizitą į Rusiją, pabrėždama jo politinį jautrumą dabartinėje geopolitinėje situacijoje.

R. Fico: Slovakija gali blokuoti ES paskolą Ukrainai

Tuo tarpu kovo pradžioje R. Fico pareiškė, kad Slovakija gali perimti Vengrijos vaidmenį ir blokuoti Europos Sąjungos planuojamą 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai. Pasak jo, ši finansinė parama jau dabar yra faktiškai sustabdyta, o po rinkimų Vengrijoje situacija gali pasikeisti – jei Budapeštas atsisakytų veto, Bratislava būtų pasirengusi jį perimti ir toliau stabdyti sprendimą.

Premjeras pabrėžė, kad tokia pozicija siejama su Slovakijos energetiniais interesais – šalis spaudžia Ukrainą atnaujinti rusiškos naftos tranzitą per „Družbos“ naftotiekį, kuris laikomas kritiškai svarbiu.

R. Fico teigimu, tiekimo sutrikimai jau daro ekonominį poveikį, todėl šį klausimą jis ketina kelti ir susitikime su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, akcentuodamas, kad ES turėtų labiau atsižvelgti į savo narių interesus.