R. Kaunas ramina: sustiprinta strateginių objektų apsauga nereiškia, kad grėsmė Lietuvai padidėjo

NATO perspėjimų fone Lietuva tęsia strateginių objektų apsaugos stiprinimą

Pastarosiomis savaitėmis NATO rytinio flango šalys vis garsiau įspėja apie galimas Rusijos provokacijas, o Lietuva toliau stiprina strategiškai svarbių objektų apsaugą. Vis dėlto valdžia ramina – papildomos saugumo priemonės nėra ženklas, kad grėsmė šaliai būtų padidėjusi. Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, tai – iš anksto suplanuota prevencinė priemonė, skirta užtikrinti didesnį kritinės infrastruktūros saugumą.

„Prevenciškai didiname kritinės infrastruktūros apsaugą ir tai buvo padaryta birželio 11 dieną Vidaus reikalų ministerijos prašymu, na ir tą sprendimą mes dabar pratęsiame“, – žurnalistams antradienį sakė ministras [1].

Pasak jo, sustiprinta apsauga taikoma dar nuo birželio mėnesio. Nors saugumo situacija regione išlieka įtempta, grėsmės vertinimas nuo to laiko nepasikeitė, todėl dabartiniai veiksmai yra ankstesnių sprendimų tęsinys.

„Grėsmės lygis nuo birželio 11 dienos, kai buvo priimtas toks prašymas ir sprendimas, nėra pablogėjęs, jis nėra pakitęs, tačiau prevenciškai mes tiesiog tęsiame operaciją“, – sakė krašto apsaugos ministras.

R. Kaunas taip pat neatmetė, kad sustiprinta strateginių objektų apsauga gali būti pratęsta ir po rugpjūčio 19 dienos.

Kariuomenė saugo svarbiausius energetikos objektus

Papildomas dėmesys šiuo metu skiriamas svarbiausiems šalies strateginiams objektams – Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui, „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija skirstyklai Alytuje, transformatorių pastotei Alytaus rajone ir Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei.

Šių objektų apsaugai kariuomenė gali skirti iki 30 karių, transporto priemones bei kitą reikalingą techniką. Liepos 17 dieną ministro pasirašytu įsakymu ši pagalba pratęsta iki rugpjūčio 19-osios.

SGD terminalą valdanti bendrovė „KN Energies“ anksčiau patvirtino, kad papildomų saugumo priemonių imtasi dėl padidėjusios provokacijų rizikos. Vis dėlto, pasak ministro, konkrečių žvalgybinių duomenų apie galimą tokių veiksmų laiką nėra.

„Jeigu būtų toks konkretus laikas, turbūt visos pasaulio valstybės tada ir susitelktų konkrečiai datai, na, tokios konkrečios įvardintos datos nėra“, – teigė R. Kaunas.

Anot jo, Lietuvos institucijos ir žvalgybos tarnybos nuolat stebi situaciją bei vertina galimas rizikas, kad prireikus galėtų nedelsdamos reaguoti.

Esant grėsmei Lietuva tikisi greito NATO atsako

Sprendimas tęsti sustiprintą apsaugą priimtas tuo metu, kai NATO sąjungininkai viešai kalba apie žvalgybos duomenis, rodančius galimą Rusijos pasirengimą vykdyti provokacijas Aljanso rytiniame flange. Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau yra perspėjęs, kad galimais taikiniais Lietuvoje gali tapti svarbiausia energetikos ir susisiekimo infrastruktūra, o grėsmės gali pasireikšti ne tik įprastomis karinėmis priemonėmis, bet ir sabotažo veiksmais.

Tuo metu prezidento patarėjas Deividas Matulionis teigia, kad kilus rimtesnei grėsmei regione Lietuva galėtų tikėtis papildomų NATO pajėgų. R. Kaunas sutinka, kad toks scenarijus yra realus, nes kolektyvinė gynyba yra vienas svarbiausių Aljanso principų.

Vakarų žvalgybos vertinimu, galimos Rusijos provokacijos siejamos su Maskvos siekiu kompensuoti sunkumus kare Ukrainoje ir ieškoti būdų didinti spaudimą NATO valstybėms. Tuo metu Kremlius tokius kaltinimus atmeta.