R. Paksas vėl galės būti renkamas prezidentu? Seimas balsuoja dėl pataisos, galimai atversiančios jam duris į politiką

Sėkmės atveju, ateinančiuose prezidento rinkimuose galime išvysti ir R. Paksą

Lietuva nėra nei politikos galiūnė, nei revoliucionierė, tačiau bent jau kažkuo, tikrai išsiskiriame. Būtent mūsų šalyje vyko pirmasis Europoje apkaltos procesas, kurio metu buvo nušalintas valstybės vadovas. Tuomet Lietuva neteko ar išsivadavo iš Rolando Pakso valdymo: visuomenės nuomonė į šį politiką buvo ir yra poliarizuota.

Vis tik, nuo 2004-ųjų apkaltos procesų ir skandalų praėjo daug laiko, o pats R. Paksas jau ne vienerius metus kovoja, kad galėtų sugrįžti į aktyvią šalies politiką, kaip eilinis šalies pilietis kandidatuoti į Seimą ar vieną dieną, net vėl dalyvauti prezidento rinkimuose.

Atrodo, kad R. Pakso kovoje galima laukti ženklaus proveržio. Sausio 18-ąją Seime pirmąjį konstitucinį balsavimą įveikė Konstitucijos pataisa, kuria būtų siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą R. Pakso byloje.

Primename, kad dar 2011-aisiais EŽTT R. Paksas laimėjo bylą prieš Lietuvą. Teisme konstatuota, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriame teigiama, kad R. Paksas iki gyvos galvos negali eiti jokių valstybinių pareigų, reikalaujančių duoti priesaiką yra neproporcingas [1].

Tiesa, kol kas, dar anksti ir džiūgauti. Seime dėl galimos Konstitucijos pataisos turi būti svarstoma ir balsuojama du kartus. Tarp balsavimų privalo būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių [2].

Seimo nariai džiaugėsi ilgai lauktomis permainomis

Dėl EŽTT nutarties ignoravimo Lietuva gali prisidaryti rimtų nemalonumų, o tai suvokia tiek visuomenė, tiek ir šalies parlamentarai. Seimo nariai palankiai vertina potencialias Konstitucijos pataisas, leisiančias R. Paksui vėl dalyvauti aukščiausio lygmens politinėje veikloje.

Pataisą, dėl kurios balsuota Seime palaiko parlamentaras, Darbo frakcijos narys Andrius Mazuronis, kuris teigia, kad priėmus pakeitimus, Lietuva nusiplaus gėdą:

„Tai svarbus balsavimas kuris gali nuplauti gėdą nuo šitų rūmų. Gėda dėl to, kad šitą Konstitucijos pataisa tik dabar yra priiminėjama. Gėda tikriausiai dėl to, kad jau berods du kartus ji buvo iki šios stadijos priėjus ir niekaip Seimas bei Lietuvos politinis elitas nerasdavo savyje jėgų ir stiprybės priimti šitą Konstitucijos pataisą", – teigia politikas [3].

A. Mazuronis tikina, kad toks valdžios aplaidumas yra ne kas kitas, bet baimė iššaukta revanšizmo.

Palaikymą pataisai reiškia ir „darbietis“ Mindaugas Puidokas:

„11 metų Lietuva nevykdė EŽŽT sprendimo. Kaip tai suderinama su demokratija?“, – retoriškai klausia politikas.

Kolegoms pritaria ir socdemas Julius Sabatauskas:

„Draudimas negali būti amžinas“, – teigia jis.

Tam, kad pataisos būtų priimtos, būtina, kad per kiekvieną priėmimą už jas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Sausio 18-ąją, 131 Seimo nariai balsavo „už", 1 susilaikė, „prieš" balsavusiųjų nebuvo.

Posto R. Paksas neteko dėl savo santykių su J. Borisovu

Jeigu Konstitucijos pataisa galiausiai bus priimta, reikės atitinkamo laiko tarpo, kad būtų spėta sudaryti tam tikras teisines praktikas. Tai reikštų, kad praėjus bent 10 metų po konstitucinių sankcijų pritaikymo ir apkaltos, Seimo nariui ar kitam valdžios atstovui vėl būtų suteikiama teisė eiti Konstitucijoje nurodytas pareigas, siejamas su priesaikos davimu. Taigi, teoriškai, R. Paksas galėtų dalyvauti tiek prezidento rinkimuose, tiek ir Seimo arba siekti Vyriausybės posto.

Lietuva ilgą laiką neatsižvelgė į EŽTT nurodymą. 2014-ais Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitetas paskelbė, kad Lietuva iki gyvos galvos suvaržiusi buvusio prezidento teisę dalyvauti rinkimuose, pažeidžia Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnį. Nesiimant svarbių Konstitucijos pokyčių, mūsų šaliai grėstų oficialios, tarptautinės sankcijos [4] .

Buvęs šalies prezidentas R. Paksas iš pareigų nušalintas buvo 2004-aisiais. Konstitucinis Teismas pripažino prezidentą šiurkščiai pažeidusį Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Vėliau teismas paskelbė, kad apkaltos metu netekus posto, asmuo nebegali eiti jokių pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. R. Paksas nei su tokia nutartimi, nei su pašalinimu iš posto nesutiko ir tai vadino politiniu susidorojimu.