Rado būdą, kaip atpiginti bitkoinų kasimą

Japonijos bendrovė naudoja žaliąją energiją kriptovaliutai išgauti

Nauja tendencija pasaulyje – mylėti savo planetą, rūpintis aplinka ir būti tvariam. Tvarumo principo laikomasi mūsų maisto prekių parduotuvėse, darbovietėse ir net namuose. Daugelis iš mūsų nusprendžiame įsigyti elektromobilį, naudojame saulės energiją savo namams šildyti arba pasikliaujame kitais atsinaujinančiais ištekliais.

Mūsų pasaulis dabar daugeliu atžvilgių atrodo kitaip, nes kai kurie žmonės pasikliauja technologijomis ir savo namus paverčia „žaliaisiais“ ar „išmaniaisiais“, o visa tai yra nauji dalykai, kuriuos ne visi gali suprasti. Mūsų gyvenimas kasmet vis labiau skiriasi ir kitais būdais, pavyzdžiui, susijusiais su kriptovaliuta.

Žmonės gali pasigaminti energijos pasistatydami saulės kolektorius ant savo stogų ir atsiskaityti už daiktus naudodami skaitmeninį turtą. Kai kurios iš šių pramonės šakų taip pat persipina. Japonijos energetikos milžinė „Tepco“ dabar tiria šį „žaliąjį“ bitkoinų kasybos būdą [1].

Bendrovės „Tokyo Electric Power Company“ (Tepco) patronuojamoji įmonė tiria galimybę išgauti bitkoinus, kad galėtų panaudoti atsinaujinančiosios energijos perteklių, kuris kitu atveju būtų iššvaistytas.

„Tepco“ patronuojamoji įmonė „Agile Energy X“ bando projektą, pagal kurį perteklinė saulės energija būtų naudojama bitkoinų kasybos mašinoms maitinti. Pasak „Agile Energy X“ prezidento Kenji Tateiwa, jei ši iniciatyva bus sėkminga, ji gali paskatinti platesnį žaliosios energijos naudojimą.

Siekiama užkirsti kelią atsinaujinančiosios energijos švaistymui ir skatinti bitkoinų kasybą

Ši koncepcija pagrįsta Japonijos „galios kontrolės“ praktika, kai atsinaujinančiosios energijos gamyba kartais sąmoningai mažinama siekiant subalansuoti pasiūlą ir paklausą arba dėl perdavimo apribojimų. Bendrovė „Agile Energy X“ jau įrengė kasybos mašinas šalia saulės energijos ūkių Gunmoje ir Tochigi, esančių netoli Tokijo, kad galėtų naudoti šią papildomą energiją.

2023 m. Japonijoje dėl galios kontrolės nepanaudota 1 920 gigavatvalandžių elektros energijos: tiek, kad per metus užtektų aprūpinti energija maždaug 450 000 namų ūkių. Kompanijos „Agile Energy X“ atlikti modeliavimai rodo, kad jei atsinaujinančioji energija sudarytų 50 proc. visos Japonijos elektros energijos, kasmet būtų galima iššvaistyti iki 240 000 gigavatvalandžių [2].

Bendrovės skaičiavimais, panaudojus tik 10 proc. šios perteklinės energijos bitkoinų kasybai, kasmet būtų galima gauti apie 360 mlrd. jenų (2,5 mlrd. JAV dolerių). Manoma, kad jei bitkoinų kasyba pasirodys pelninga, tai galėtų paskatinti daugiau įmonių investuoti į žaliąją energiją.

Bendrovės „Marathon Digital Holdings“ generalinis direktorius Fredas Tielis pakomentavo šią ataskaitą, sakydamas, kad JAV komunalinių paslaugų įmonės turėtų atkreipti į tai dėmesį. Aplinkosaugos ir socialiniais klausimais besirūpinantis tyrėjas Danielis Batenas taip pat gyrė Japonijos požiūrį į bitkoinų potencialo tyrimą. Tai gali būti didžiulis žingsnis ir įvadas į naują požiūrį, kurį galėtų taikyti kitos įmonės.

Bitkoinų kasybos pramonė jungiasi su atsinaujinančiąja energija

Tokia iniciatyva nėra nauja. Kriptovaliutų kasybai reikia daug energijos, kad būtų galima maitinti šiuos kriptovaliutų sandorius tikrinančius kompiuterius. Ši energija gali būti susijusi su kuro deginimu ir sukelti anglies dioksido išmetimą. Tai skatina klimato kaitą ir oro švarumo problemas.

Daugelis įmonių Jungtinėse Valstijose naudoja šį metodą, ypač Teksase, kur tokia atsinaujinančioji energija yra plačiai ištirta. Vis daugiau įmonių ir šalių pasikliauja metodais, kurie gali padėti atliekas ir perteklinę energiją paversti pinigais.

Galbūt Japonija nėra pirmoji, kuri taiko šį metodą, tačiau tokios iniciatyvos gali paskatinti atsinaujinančiosios energijos naudojimą kriptovaliutų kasyboje. Pavyzdžiui, kriptovaliutų kasybos bendrovė „TeraWulf“ jau dabar naudoja daugiau kaip 90 proc. anglies dioksido neišskiriančių energijos šaltinių – branduolinę, hidroelektrinę ir saulės energiją – ir siekia iki 2030 m. pasiekti 100 proc. anglies dioksido neišskiriančių šaltinių lygį.

Žalioji arba tvarioji bitkoinų kasyba orientuota į energijos naudojimo poveikio aplinkai mažinimą. Kai kurios kasybos bendrovės teigia, kad jų veikla yra „nulinės anglies dioksido emisijos“ arba „anglies dioksido neutralumo“, tačiau šie terminai turi skirtingas reikšmes.

„Nulinis anglies dioksido kiekis“ reiškia, kad gamybos metu nebuvo išskirtas joks anglies dioksido kiekis, o „neutralus anglies dioksido kiekis“ reiškia, kad bet koks išskirtas anglies dioksido kiekis buvo kompensuotas pastangomis pašalinti iš atmosferos lygiavertį jo kiekį, dažnai pasitelkiant tokias iniciatyvas kaip anglies dioksido kreditai ar medžių sodinimas [3].

Tačiau nerimą kelia ilgalaikis neutralaus anglies dioksido išmetimo strategijų veiksmingumas, nes jos ne visuomet gali lemti nuolatinį išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimą. Šis besikeičiantis požiūris į kriptovaliutų kasybą rodo, kad ši pramonė gali tapti draugiškesnė aplinkai, o tvarioji energetika tampa sektoriaus ateitimi.