„Rail Baltica“ statybos: Lietuvoje startuoja, o Latvijoje stringa – pinigų pakanka tik 52 km

Latvijoje turimų lėšų pakanka tik daliai „Rail Baltica“ pagrindinės trasos pylimo

Vasario 17 dieną Latvijos Vyriausybė svarstė Susisiekimo ministerijos parengtą informacinę ataskaitą apie 2021–2027 metų laikotarpio finansavimą „Rail Baltica“ pagrindinės linijos pylimo statybai. Ministerija nurodė, kad šiuo metu turimų lėšų pakanka 52,66 kilometro pagrindinės trasos pylimui.

Pagal pasirašytas Europos infrastruktūros sujungimo instrumento (EISI) finansavimo sutartis, pagrindinės linijos statybai skirta kiek mažiau nei 700 mln. eurų. Iš šios sumos apie 603 mln. eurų numatyta būtent pylimo statybai Latvijoje. [1]

Finansavimas pirmiausia nukreiptas į pietinę atkarpą nuo Lietuvos sienos iki Misa, taip pat į statybų koordinavimo bazę Iecavoje ir nedidelę atkarpą tarp Misos ir Dauguvos. Daugiau nei 30 kilometrų ruože jau atliekami parengiamieji pamatų darbai būsimo pylimo statybai.

„Rail Baltica“ projekto kaina išaugo kelis kartus ir viršijo pirminius skaičiavimus

2024 metais paaiškėjus realioms sąnaudoms, projektas susidūrė su finansiniais iššūkiais. Pirmajame etape Baltijos šalyse išlaidos gali siekti 14,3 mlrd. eurų, iš jų 5,5 mlrd. eurų tektų Latvijai.

Bendra projekto vertė gali išaugti iki 23,8 mlrd. eurų. 2017 metais buvo skaičiuota, kad visas projektas kainuos apie 5,8 mlrd. eurų.

Visose trijose Baltijos šalyse pagrindine problema įvardijamas lėšų trūkumas. Nepaisant strateginės reikšmės, finansavimo klausimas išlieka atviras.

Lietuva ir Estija pradėjo nuo pagrindinės vėžės, o Latvija atsilieka

Skirtingai nei Latvija, Lietuva ir Estija statybas pradėjo nuo pagrindinės trasos tiesimo. Tai leido joms judėti sparčiau.

Lietuvoje pradėtas 114 kilometrų atkarpos tarp Kauno ir Panevėžio įrengimas. Praėjusiais metais pakloti pirmieji europinio standarto bėgiai. Šiuo metu Lietuvoje nutiesta 8,8 kilometro europinės vėžės. [2]

Estijoje žemės darbai vyksta daugiau nei šimto kilometrų ruože. Tuo metu Latvijoje darbų tempas kelia susirūpinimą ir kaimyninėms šalims. Jei vienos šalys tęsia projektą, o kitoms nepakanka pinigų, ar tai reiškia, kad geležinkelis bus nutiestas tik dalinai?

Europos Komisija daro spaudimą Latvijai spartinti projektą

Valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ grupės infrastruktūros įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas Seimo Ekonomikos komitete kalbėjo apie situaciją regione. Jis teigė, kad Latvijai jau anksčiau teko patirti spaudimą įgyvendinant bendrus projektus.

Jis pareiškė: „Estai juda taip pat sparčiai, kaip ir mes, o su latviais klasikinė gaunasi situacija megaprojektuose. Su (elektros tinklų – BNS) sinchronizacija latviai buvo spaudžiami lietuvių ir estų ir pasidarė (projektą – BNS). Tai su šiuo projektu matome, kad bus kažkas panašaus, tik prie spaudimo Latvijai labai stipriai prisideda Briuselis.“

Europos Audito Rūmai yra nurodę, kad pirmųjų traukinių startas 2030 metais laikomas mažos tikimybės scenarijumi. Latvijoje vis dažniau minimi 2035-ieji metai kaip realesnė data.