Raimonda JOSKAUDIENĖ: Planuojami Darbo kodekso pakeitimai – ką žinoti darbuotojams bei darbdaviams?

Planuojami Darbo kodekso pakeitimai – ąką žinoti darbuotojams bei darbdaviams (2025–2026 M. paketas)

E-Seime pateiktas Darbo kodekso (DK) pakeitimų projektų paketas (kartu su susijusiais Socialinio draudimo, biudžetinių įstaigų apmokėjimo ir valstybės/savivaldybių turto valdymo pakeitimais). Tai – ne vienas „techninis pataisymas“, o kryptingas bandymas modernizuoti darbo santykius: daugiau lankstumo, bet kartu – aiškesnės garantijos ir stipresnis socialinis dialogas.

Žemiau svarbiausi siūlomi pakeitimai (pabrėžiu: tai projektai – „siūloma“, o ne „jau galioja“).

1) Daugiau lankstumo aukštesnes pajamas gaunantiems darbuotojams, bet su „saugikliais“

DK 33 str. – siūloma susiaurinti imperatyvių normų, nuo kurių negalima nukrypti, sąrašą (tarp jų – ir dėl darbo sutarties pasibaigimo / minimalaus darbo užmokesčio nuostatų). Tikslas – lankstesni susitarimai aukštos kvalifikacijos segmente.

DK 36 str. (išbandymas) – jei darbuotojo atlyginimas ≥ 2 VDU, siūloma leisti išbandymo terminą iki 6 mėn. (vietoje 3 mėn.). Pratęsti „šalių valia“ vis tiek nebūtų galima.

2) Nuotolinis darbas – mažiau „apie sąnaudas“, daugiau „apie darbo organizavimą“

DK 52 str. – siūloma patikslinti, kad darbdavys darbuotojų prašymus dirbti nuotoliu galėtų netenkinti ne dėl „per didelių sąnaudų“, o kai objektyviai neįmanoma dėl darbo organizavimo/gamybos proceso.

Kompensacijos už nuotolinį darbą – siūloma aiškiau atverti kelią susitarimams kolektyvinėse sutartyse (ne tik individualiai).

3) Atleidimo procedūros – daugiau aiškumo dėl terminų ir pagrindimo

DK 58 str. – siūloma patikslinti terminus, kada darbdavys turi veikti dėl pažeidimų, neįskaitant laikino nedarbingumo ir atostogų (praktikoje tai dažna ginčų vieta).

DK 59 str. („darbdavio valia“)

– siūloma aiškiau įtvirtinti, kad atleidimas „darbdavio valia“ turi būti dėl pagrįstos priežasties (t. y. ne „be jokio pagrindo“), išlaikant darbuotojo apsaugą per išeitinę ir reikalavimą įspėjime nurodyti atleidimo priežastį bei teisinį pagrindą.

DK 60 str. – siūloma papildyti nutraukimo pagrindus, kai netenkama teisės dirbti, įtraukiant nepriekaištingos reputacijos aspektą; taip pat tikslinti išeitinės mokėjimą, kai prieštaravimas įstatymams atsiranda dėl darbuotojo kaltės.

4) Atsiskaitymas ir delspinigiai: „skaudės labiau“, jei vėluojama

DK 146 str. (atsiskaitymas atleidžiant) – siūloma aiškiau atskirti, kas turi būti sumokėta atleidimo dieną (iki 1 mėn. VDU dalis), o ką galima mokėti vėliau šalių sutartu laiku.

DK 147 str. (delspinigiai už pavėluotą atlyginimą) – siūloma delspinigių formulę padaryti griežtesnę (indeksas × 5), nes dabartinis dydis laikomas nepakankamai atgrasančiu. Aiškinamajame rašte akcentuojama, kad didžioji dalis darbo ginčų yra būtent dėl darbo užmokesčio.

5) Darbo laikas, budėjimas, atostogos, tėvystė/įvaikinimas – tikslinimai, kurie realiai keičia praktiką

DK 112 str. – aiškiau įtvirtinti, kad prieš šventes sutrumpinus darbo laiką 1 val., už ją išlieka apmokėjimas (o išdirbio atveju – pagal VDU).

DK 118 str. – pasyvus budėjimas namuose: aiškesnė riba (iki 168 val./4 sav.) ir aiškesnė priemoka (≥ 20 % už valandą).

DK 127 str. – siūloma kolektyvinėse sutartyse leisti trumpinti atostogų „panaudojimo terminą“ iki 2 metų ir numatyti kompensavimo mechaniką už dalį, viršijančią minimalų standartą.

DK 133–134 str. + Ligos ir motinystės SD įstatymas – siūloma spręsti disproporcijas įtėviams ir praktines situacijas, kai nauji globėjai/įtėviai negali pasinaudoti teise, nes „formaliai“ atostogos dar suteiktos biologiniam tėvui.

6) Kolektyviniai santykiai: daugiau apsaugos atstovams, platesnė kolektyvinių sutarčių aprėptis

DK 166 str. – siūloma sustiprinti darbuotojų atstovų apsaugą nuo spaudimo/priekabiavimo, aiškiau suteikiant teisę kreiptis į kompetentingas institucijas.

DK 175 str. – darbo tarybos veikla ir narių kompetencijų kėlimas aiškiau įvardijamas kaip finansuojamas darbdavio lėšomis.

DK 193 ir 197 str. – siūloma plėsti kolektyvinių sutarčių veikimą ir aiškiau įtvirtinti, kad kolektyvine sutartimi patvirtinta darbo apmokėjimo sistema būtų taikoma visiems darbuotojams (net jei kitos kolektyvinės garantijos liktų profsąjungos nariams).

7) Streikai ir kolektyviniai ginčai: procedūros trumpinamos, kai kur – stiprinamos garantijos po streiko

DK 244 str. – įspėjamasis streikas iki 4 val. (vietoje 2).

DK 245 str. – mažiau formalumų: sprendime dėl streiko pakaktų nurodyti pritarusių narių skaičių (be balsavimo dokumentų pateikimo).

DK 250 str. – siūloma: 3 mėn. po streiko negalėtų būti bloginamos būtinos sąlygos streikavusiems (su numatyta informavimo logika), taip pat draudimas darbdaviui skatinti nestreikuoti.

DK 247 ir 252 str. – siūloma aiškiau suderinti minimalias paslaugas streiko metu ir atsakomybes (daugiau aiškumo „kas užtikrina“).

DK 217, 236–237, 251–253 str. – ginčų procedūrų terminai, tarpininkų apmokėjimas (valstybės finansavimo kryptis), streiko teisėtumo bylų operatyvumas.

Ką daryti jau dabar?

Darbdaviams/HR: peržiūrėti darbo sutarčių šablonus, nuotolinio darbo tvarkas, atsiskaitymo procesą ir rizikas dėl delspinigių.

Darbuotojams ir atstovams: sekti, kurios nuostatos realiai sustiprintų derybinę galią ir garantijas (ypač dėl apmokėjimo vėlavimo, streiko apsaugų, nuotolinio darbo).

Visiems: nepainioti „projekto“ su „įsigaliojusiu įstatymu“ – kol kas tai teisėkūros stadija.