Ramūnas AUŠROTAS: Valstybinio projektinio finansavimo bėdos

Akis užkliuvo už LRT laidos „Lietuva girdi“

Pasirodo, jog šiemet projektinio finansavimo šeimos gerovės užtikrinimo srityje negavo kelios seniai socialines paslaugas teikiančios NVO, kurios turės arba finansuoti veiklą iš privačių donorų, arba ją ženkliai apriboti.

SADM atstovai tai aiškina pasikeitusiais finansavimo formatu, esą anksčiau buvo finansuojama daugiau organizacijų, bet jos gaudavo po mažiau. O šiemet nuspręsta finansuoti mažiau, tačiau skirti didesnes sumas (keista logika, žinant, jog socialinių paslaugų prieinamumas didėja, kai jas teikia daugiau žaidėjų). Aišku, galima teigti, jog NVO blogai parašė projektus (tą laidoje ir akcentavo ministerijos atstovė), tačiau ši versija man nelabai įtikinama. Įdomu tai, jog nefinansuotos organizacijos, kurios savo veiklą grindžia krikščionišku etosu: Krizinio nėštumo centras, Pal. Jurgio Matulaičio socialinių paslaugų centras, Kauno arkivyskupijos šeimos centras, Vilniaus Caritas. Taigi, teisingas klausimas būtų ne ar šios organizacijos gerai parašė projektą, bet ar jų projektus objektyviai, be išankstinės nuomonės ar ideologinio angažuotumo, įvertino.

Ir čia prisimenu savo atstovaujamos organizacijos – Rengimo šeimai asociacijos – patirtį

Prieš tris metus pateikėme paraišką Visuomenės sveikatos stiprinimo fondui prie LR SAM. Vienas ekspertas paraišką įvertino labai gerai, o kitas – labai blogai. Finansavimo negavome. Jau buvau nusprendęs palikti šį reikalą, kai projekto vadovas išsiaiškino, jog pagal konkurso nuostatas, kai ekspertų vertinimai ženkliai išsiskiria, yra būtina, jog projektą įvertintų trečias ekspertas. Ir šis vertinimas nebuvo atliktas.

Remdamiesi šiuo pagrindu apskundėme LR SAM sprendimą nefinansuoti paraiškos. Projektas buvo peržiūrėtas, trečias ekspertas projektą įvertino gerai. Skubos tvarka gavome finansavimą ir, pavėluotai, bet vykdėme projektą. Po poros metų be problemų tęsėme įdirbį toje pačioje srityje.

Ši mūsų patirtis rodo, jog sprendimą finansuoti ar nefinansuoti labai lemia tai, ar organizacijos paraišką vertinantis ekspertas neturi išankstinio nusistatymo organizacijos atžvilgiu. Nors ekspertas formaliai žiūrint turi būti nešališkas ir, manau, priimamas į ekspertus asmuo turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją, praktikoje norint „sudirbti“ organizaciją tai galima padaryti.

Beje, po mūsų organizacijos precedento, LR SAM panaikino minėtą nuostatą ir apskųsti sprendimą nefinansuoti, jei ekspertų vertinimai ryškiai skiriasi, nebeliko galimybės.

Taip, galima sakyti, jog finansavimą skyrus kitoms organizacijoms, paslaugos nedingsta – jas teiks kita NVO. Tačiau yra toks dalykas kaip įdirbis, organizacijos žinomumas, klientų pasitikėjimas ja, nusistovėję ryšiai. Ir pats, žinodamas, kaip veikia NVO sektorius, puikiai žinau, jog projektus galima daryti proforma. Ir yra NVO, kurios taip ir daro.

Kalbant apie šeimai būtinų socialinių paslaugų teikimą, projektinis finansavimas neturėtų priklausyti vien nuo ekspertų malonės. Gerai parašytas projektas automatiškai dar nerodo organizacijos gebėjimų. Tęstinės socialinės paslaugos turėtų būti finansuojamos pagal akreditacijos modelį, t. y. įvertinus organizacijos įdirbį ir gebėjimus. Tokiu būdu dabar yra finansuojamos smurto artimoje aplinkoje prevenciją atliekančios NVO.

Pabaigai pateikiu ištraukas iš LR SADM šiemet finansuoto nacionalinių NVO sąrašo

Priminsiu, jog nacionalinės NVO yra organizacijos, kurios veikia Lietuvos mastu. Taigi, pagal apibrėžimą, tai didelės, ne dešimt ar dvidešimt, bet daugiau žmonių vienijančios NVO, veikiančios visoje Lietuvoje, o ne tik Vilniuje ir Kaune. O įdomu, kaip yra iš tikrųjų?

Pažiūrime, kas gavo:

• Lietuvos gėjų lyga – 45 408,00 (Pride organizavimui)
• Diversity Development Group – 35 230,00 (ši organizacija neaišku, kuo užsiima)
• VšĮ „Mediapressa“ – 45 330,84 (vieno žmogaus įstaiga, kurios visa NVO veikla – platinti Nėštumo kalendorius)
• Viešoji įstaiga Lygių galimybių plėtros centras – 40 287,67 (M. Jankauskaitės feministinė komanda)

Palyginimui: pagal šį konkursą finansuotos ir tokios organizacijos kaip Ateitininkų federacija ir Lietuvos skautija. Kurios realiai dirba su žmonėmis. Kurios realiai yra NVO.