Ravėjimas ir darbai sode po žiemos gali baigtis traumomis

Po žiemos organizmas dažnai nėra pasiruošęs intensyviems sodo darbams

BTA - Vos tik oras sušyla, daugelis žmonių savaitgalius pradeda leisti sode, kieme ar sodyboje – sodina augalus, ravi lysves, genėja medžius ar tvarko aplinką po žiemos. Specialistai perspėja, kad net ir įprasti darbai po ilgesnio fizinio pasyvumo gali tapti rimtu iššūkiu organizmui.

BTA draudimo duomenimis, vien 2025 metais užregistruota daugiau nei 100 su darbais sode, kieme ar sodyboje susijusių traumų atvejų.

„Dažniausiai susižeidžiama dirbant su elektriniais ar benzininiais įrankiais, pjaunant medžius bei šakas, taip pat paslydus ar nukritus nuo kopėčių“, – sako BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.

Pasak jos, šiltuoju sezonu žmonės taip pat dažnai peršąla, nes po aktyvaus darbo lauke neįvertina vėsesnio oro ir dirba suprakaitavę ar nepakankamai šiltai apsirengę.

Ravėjimas ir žolės pjovimas gali apkrauti stuburą bei sąnarius

Kineziterapeutė ir kineziterapijos klinikos įkūrėja Viktorija Lizunova pažymi, kad sodininkystė gali būti naudinga žmogaus sveikatai, tačiau po žiemos būtina tinkamai įvertinti savo fizines galimybes.

„Žmonės kasa, ravi, nešioja žemes ar ilgai dirba pasilenkę, nors kūnas prie tokio krūvio dar nėra pripratęs“, – teigia V. Lizunova.

Pasak specialistės, dažniausiai atsinaujina juosmens, pečių ir kelių skausmai, kurie susiję ne tik su vienkartiniu persitempimu, bet ir su ilgainiui susiformavusiais judėjimo įpročiais bei staigiai padidėjusiu fiziniu aktyvumu.

Ji atkreipia dėmesį, kad net ir iš pirmo žvilgsnio lengvi darbai, tokie kaip ravėjimas, žolės pjovimas ar šakų genėjimas, kūnui po žiemos gali tapti nemenku iššūkiu.

Ilgas darbas vienoje padėtyje didina traumų riziką

Pasak V. Lizunovos, problema dažniausiai slypi ne pačiame judesyje, o jo trukmėje ir nuolatiniame kartojime.

„Pavyzdžiui, ravint ilgą laiką būnama pasilenkus ar pritūpus, todėl stipriau apkraunamas juosmuo, keliai ir kaklas“, – aiškina specialistė.

Pjaunant žolę ar dirbant su įrankiais nuolat kartojami tie patys rankų bei pečių judesiai, dėl kurių dirginamos sausgyslės ir sąnariai, apkraunamas stuburas.

„Vienas ravėjimo ar pjovimo judesys pats savaime nėra pavojingas, tačiau šimtai pasikartojimų be poilsio kūnui tampa rimtu krūviu“, – pažymi V. Lizunova.

Specialistai rekomenduoja prieš darbus atlikti apšilimą

Viena dažniausių klaidų, anot specialistų, yra netinkamas pasiruošimas fiziniam darbui.

„Prieš pradedant sodo darbus svarbu kūną paruošti taip pat, kaip prieš sportą“, – sako V. Lizunova.

Ji rekomenduoja prieš darbus atlikti trumpą apšilimą bei mobilumo pratimus pečių juostai, klubų sąnariams ir stuburui.

Taip pat rekomenduojama vengti ilgo darbo pasilenkus, dažniau keisti kūno padėtį, naudoti mažus suoliukus ar įrankius ilgesnėmis rankenomis ir daryti pertraukas kas 30–40 minučių.

Staigus ar stiprus skausmas gali signalizuoti apie rimtesnę traumą

Pasak V. Lizunovos, nedidelis raumenų maudimas po aktyvesnės dienos yra normalus reiškinys, tačiau kai kurių simptomų ignoruoti nereikėtų.

„Į specialistus verta kreiptis tuomet, kai skausmas yra staigus, stiprus ar trukdo įprastai judėti“, – teigia specialistė.

Rimtesnę traumą gali rodyti tinimas, judesių ribotumas, rankos ar kojos silpnumas, tirpimas, aštrus duriantis skausmas arba skausmas, kuris nepraeina kelias dienas.

BTA draudimo atstovė pažymi, kad kai kurios nelaimės nutinka visiškai kasdieniškose situacijose – paslydus ant šlapios žolės, dirbant su grandininiu pjūklu ar genint medžius.

Sodo darbų traumos gali pareikalauti ilgo gydymo ir reabilitacijos

„Turėjome atvejų, kai gyventojai paslydę šlapioje žolėje patyrė raiščių plyšimus“, – sako K. E. Karpova.

Pasak jos, vienu atveju žmogus, pjaudamas šakas, susižeidė ranką grandininiu pjūklu, kitu – dirbant sode lūžusi medžio šaka sužalojo veidą.

Tokiais atvejais žmonėms dažnai prireikia ne tik skubios pagalbos, bet ir tolimesnio gydymo bei reabilitacijos.

Specialistai ragina sodo darbus planuoti atsakingai, nebandyti visko atlikti per vieną dieną ir nepamiršti reguliarių pertraukų.