Regionams dalijami 8,2 mln. eurų: savivaldybės varžysis dėl sklypų, kelių ir tinklų investuotojams

EIMIN finansavimas skirtas savivaldybių teritorijoms paruošti investicijoms

Ekonomikos ir inovacijų ministerija savivaldybėms paskirstys 8,2 mln. eurų teritorijų infrastruktūros plėtros projektams. Šios lėšos skirtos tam, kad savivaldybės galėtų greičiau paruošti investicijoms tinkamas teritorijas, pagerinti investicinių sklypų patrauklumą ir sudaryti palankesnes sąlygas verslui kurtis regionuose. [1]

EIMIN akcentuoja, kad investuotojams neužtenka vien laisvo žemės sklypo. Reikia kelių, elektros įvadų, inžinerinių tinklų, ryšio infrastruktūros, energetikos objektų ir kitų praktinių sąlygų, be kurių nauja gamykla, logistikos centras ar kitas verslo objektas dažnai lieka tik savivaldybės plane.

Ministerijos sprendimas rodo, kad regionų konkurencija dėl investicijų tampa vis labiau susijusi ne su pažadais, o su konkrečiai parengta infrastruktūra. Savivaldybės, kurios gali pasiūlyti greitai įveiklinamus sklypus, turi didesnę galimybę pritraukti naujas darbo vietas ir ilgalaikes investicijas.

Paraiškas savivaldybės gali teikti iki birželio 15 dienos

Dėl finansavimo gali kreiptis šalies savivaldybių administracijos. Paraiškas priima Inovacijų agentūra, o jas galima teikti iki 2026 m. birželio 15 d. Finansavimas bus skiriamas projektams, susijusiems su teritorijų infrastruktūros plėtra.

Remiami projektai gali apimti inžinerinių statinių, energetikos objektų, ryšių tinklų ir kitos investicijoms būtinos infrastruktūros įrengimą. Tokie darbai paprastai nėra matomi plačiajai visuomenei taip, kaip nauji pastatai ar gamyklos, tačiau būtent jie lemia, ar investuotojas apskritai gali pradėti veiklą konkrečioje teritorijoje.

Praktikoje tai gali reikšti elektros tinklų atvedimą iki pramoninio sklypo, vidaus kelių ar privažiavimo infrastruktūros parengimą, komunikacijų įrengimą ir kitus darbus, be kurių investicinis sklypas lieka tik žemės plotu dokumentuose.

Šiemet infrastruktūrai numatyta 16,6 mln. eurų

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas nurodo, kad 2026 m. tokio tipo finansavimui per kelis etapus numatyta iš viso 16,6 mln. eurų. Pirmasis šios dienos kvietimas apima 8,2 mln. eurų sumą, skirtą savivaldybių teritorijų infrastruktūros projektams.

Pasak E. Grikšo, kokybiška ir investuotojų poreikius atitinkanti infrastruktūra yra viena pagrindinių sąlygų regionams konkuruoti dėl naujų investicijų. Ministerija šiuo finansavimu siekia padėti savivaldybėms greičiau parengti investicijoms tinkamas teritorijas ir sutrumpinti investuotojų kelią nuo sprendimo iki realios veiklos pradžios.

Ministerija taip pat sieja šią priemonę su platesniu tikslu – užtikrinti, kad iki 2030 m. regionus pasiektų 30 proc. investicijų. Tai reiškia, kad infrastruktūros finansavimas nėra vien techninis savivaldybių klausimas, o dalis valstybės regioninės ekonomikos politikos.

Ankstesniame kvietime paraiškų pateikta už 8,4 mln. eurų

Pagal ankstesnį šių metų kvietimą savivaldybės jau teikė paraiškas elektros tinklo plėtros infrastruktūros įrengimui iki investicinio sklypo arba jo ribose. EIMIN duomenimis, pagal šį kvietimą gauta paraiškų už 8,4 mln. eurų.

Šiuo metu tos paraiškos vertinamos. Tai rodo, kad savivaldybių poreikis tokio tipo finansavimui yra didelis, o investicinių teritorijų parengimas dažnai stringa būtent dėl bazinės infrastruktūros trūkumo.

Elektros tinklų klausimas tampa ypač svarbus pramonei, technologijų įmonėms, duomenų centrams, gamybos ir logistikos projektams. Be pakankamų elektros pajėgumų net patraukli geografinė vieta investuotojui gali tapti netinkama.

Pernai finansuoti 26 infrastruktūros plėtros projektai

2025 m. pagal šią priemonę finansavimas buvo skirtas 26 infrastruktūros plėtros projektams, kurių bendra vertė siekė 17,9 mln. eurų. Tai leidžia vertinti priemonę ne kaip vienkartinį kvietimą, o kaip tęstinį valstybės bandymą padėti savivaldybėms pasiruošti konkurencijai dėl investicijų.

Tokio tipo projektų poveikis dažnai pasimato ne iš karto. Pirmiausia sutvarkoma infrastruktūra, vėliau teritorija tampa patrauklesnė investuotojams, o tik po to atsiranda realūs verslo objektai, darbo vietos, mokesčiai ir vietos ekonomikos augimas.

Savivaldybėms tai yra galimybė ne tik gauti pinigų atskiriems darbams, bet ir peržiūrėti savo investicinių teritorijų parengtumą. Regionų ekonominė konkurencija vis dažniau laimima ne pristatymais ir pažadais, o tuo, ar konkretus sklypas turi kelią, elektrą, tinklus ir aiškų leidimų kelią.