Regionų ligoninėms – valdžios „gelbėjimosi ratas“: švelnins reikalavimus svarbioms paslaugoms

Regionų ligoninėms grėsė prarasti svarbias paslaugas

Daliai Lietuvos regionų ligoninių artimiausiais metais grėsė netekti teisės teikti kai kurias svarbiausias stacionarines paslaugas. Tačiau Vyriausybė ketvirtadienį pritarė pokyčiams, kurie turėtų padėti išsaugoti gyventojams reikalingą pagalbą vietoje ir sumažinti atskirtį tarp didžiųjų miestų bei regionų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtose pataisose numatyta peržiūrėti reikalavimus gydymo įstaigoms, kurių paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Ministerijos teigimu, kai kurie dabar galiojantys kriterijai regionų ligoninėms yra pernelyg sudėtingai pasiekiami, todėl kyla grėsmė netekti finansavimo ir sumažinti gyventojams teikiamų paslaugų apimtis [1].

SAM duomenimis, bent vieno iš chirurgijos, akušerijos ar vaikų ligų paslaugų teikimo reikalavimų šiuo metu neatitinka gydymo įstaigos Anykščių, Biržų, Kelmės, Lazdijų, Šakių, Trakų, Vilkaviškio, Jonavos, Marijampolės ir Utenos savivaldybėse.

Siūlo švelninti reikalavimus gydymo įstaigoms

Siekdama išsaugoti paslaugas regionuose, ministerija siūlo koreguoti dalį šiuo metu taikomų rodiklių. Vienas svarbiausių pokyčių numatytas vaikų ligų srityje – atsisakoma minimalaus suteiktų paslaugų skaičiaus reikalavimo. Vietoje jo būtų vertinama, ar gydymo įstaiga turi galiojančią sutartį dėl šių paslaugų finansavimo iš PSDF.

Numatoma, kad nuo 2026 metų liepos 1 dienos stacionarinės chirurgijos, akušerijos ir vaikų ligų paslaugos iš PSDF lėšų būtų apmokamos tik toms įstaigoms, kurios atitinka nustatytus kokybės ir veiklos kriterijus. Tačiau pakeitimais siekiama užtikrinti, kad šie reikalavimai netaptų kliūtimi regionų ligoninėms tęsti veiklą.

Kiekvienoje apskrityje – bent viena pagrindines paslaugas teikianti ligoninė

Pataisos taip pat numato, kad kiekviename apskrities centre turėtų veikti bent viena gydymo įstaiga, galinti teikti pagrindines stacionarines paslaugas. Tokiose ligoninėse būtų privaloma užtikrinti chirurgijos, vaikų ligų, vidaus ligų, intensyviosios terapijos, intensyviosios priežiūros bei akušerijos paslaugas.

Be to, ligoninės, teikiančios stacionarines akušerijos, chirurgijos ar vaikų ligų paslaugas, turėtų užtikrinti ir skubiosios medicinos pagalbos prieinamumą.

Naujovės numato daugiau lankstumo ir savivaldybėms. Jei sveikatos centras negalėtų užtikrinti visų jam priskirtų paslaugų savo teritorijoje, jas savivaldybės tarybos sprendimu galėtų teikti kaimyninėje savivaldybėje veikianti gydymo įstaiga.

Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, kad siūlomiems pakeitimams įgyvendinti papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto ar PSDF neprireiks.

Valstybė finansuotų rezidentūrą mainais į darbą regionuose

Tuo tarpu Lietuvoje ieškoma naujų sprendimų, kaip sumažinti gydytojų trūkumą regionuose. Antradienį po svarstymo Seimas pritarė Medicinos praktikos įstatymo pataisoms, kurios numato papildomas valstybės finansuojamas rezidentūros vietas būsimiems gydytojams.

Mainais už nemokamas studijas jaunieji medikai turėtų įsipareigoti penkerius metus dirbti konkrečioje apskrityje, kurioje trūksta tam tikros specializacijos specialistų. Apie būsimą darbo vietos regioną studentai žinotų dar stodami į rezidentūrą.

Pataisų iniciatoriai teigia, kad tokie pokyčiai būtini dėl augančio gydytojų trūkumo. Prognozuojama, jog iki 2032 metų šalyje gali stigti šimtų šeimos gydytojų, vidaus ligų bei vaikų ligų specialistų. Įstatymo projekte numatyta, kad įsipareigojimų nevykdantys medikai turėtų grąžinti valstybės apmokėtą studijų kainą, tačiau tam tikrais atvejais būtų taikomos išimtys.