Respublikonas Thomas Massie siekia gynybos sekretoriaus Pete’o Hegsetho apkaltos dėl karo Irane

T. Massie pateikė aštuonis apkaltos straipsnius

JAV Atstovų Rūmų narys respublikonas Thomas Massie pateikė aštuonis apkaltos straipsnius gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui. Kentukio politikas kaltina Pentagono vadovą pažeidus Konstituciją, Kongreso karo įgaliojimus ir piktnaudžiavus pareigomis.

Apkaltos rezoliucija Atstovų Rūmuose pateikta rugsėjo 15 dieną. T. Massie pasirinko privilegijuotos rezoliucijos procedūrą, leidžiančią paspartinti jos svarstymą ir priversti Atstovų Rūmus viešai apsispręsti.

Kongresmenas pareiškė iš anksto neinformavęs respublikonų vadovybės, nes baiminosi, kad ši galėtų pakeisti posėdžių tvarkaraštį ir neleisti surengti balsavimo iki rinkimų kampanijos pertraukos.

Apkaltos priėmimas laikomas mažai tikėtinu, tačiau balsavimas gali priversti respublikonus oficialiai pareikšti poziciją dėl karo Irane ir P. Hegsetho veiksmų likus kelioms savaitėms iki kadencijos vidurio rinkimų.

Pagrindinis ginčas kilo dėl karo su Iranu

Pirmieji trys apkaltos straipsniai susiję su JAV karinėmis operacijomis prieš Iraną. T. Massie teigia, kad P. Hegsethas įtraukė JAV pajėgas į karo veiksmus negavęs nei oficialaus karo paskelbimo, nei konkretaus Kongreso leidimo.

JAV ir Izraelio karinė kampanija prieš Iraną prasidėjo 2026 metų vasario 28 dieną. Donaldo Trumpo administracija pradinę JAV operaciją pavadino „Epic Fury“ ir teigia, kad pirmasis jos etapas baigėsi gegužės pradžioje.

Liepos 10 dieną D. Trumpas informavo Kongresą, kad kariniai veiksmai prieš Iraną oficialiai atnaujinti pasibaigus mėnesį trukusioms paliauboms. Prezidentas tvirtina, jog jam nereikia atskiro Kongreso leidimo, o Karo įgaliojimų rezoliucijos ribojimai esą nepagrįstai varžo vykdomąją valdžią.

T. Massie laikosi priešingos pozicijos. Jo teigimu, JAV kariauja ilgiau nei 90 dienų, nors Kongresas nėra priėmęs įstatymo, leidžiančio naudoti karinę jėgą prieš Iraną.

Karo įgaliojimų rezoliucija nustato terminus prezidentui

1973 metais, Vietnamo karo laikotarpiu, priimta Karo įgaliojimų rezoliucija turėjo apriboti prezidento galimybes ilgą laiką vykdyti karines operacijas be Kongreso pritarimo.

Pagal šį įstatymą prezidentas, pasiuntęs pajėgas į karo veiksmus be išankstinio leidimo, per 48 valandas turi informuoti Kongresą. Jei Kongresas nepatvirtina operacijos, ji paprastai turi būti nutraukta per 60 dienų, paliekant dar iki 30 dienų kariams išvesti.

Pirmuoju apkaltos straipsniu P. Hegsethas kaltinamas pradėjęs karą, nors Iranas nebuvo užpuolęs JAV ir nebuvo gauta įstatymais nustatyta karinių veiksmų autorizacija.

Antrasis straipsnis teigia, kad gynybos sekretorius nepaisė abiejų Kongreso rūmų nurodymo išvesti pajėgas. Trečiasis skirtas karinių veiksmų tęsimui pasibaigus 60 dienų ir galimam papildomam 30 dienų terminui.

Tai yra T. Massie pateikti teisiniai argumentai, o ne teismo patvirtinti pažeidimai. D. Trumpo administracija ginčija tiek jų faktinį, tiek konstitucinį pagrindą.

Ketvirtasis straipsnis susijęs su civilių aukomis

T. Massie taip pat kaltina P. Hegsethą nepaisius teisinių reikalavimų, skirtų mažinti civilių aukų skaičių. Rezoliucijoje minimos JAV karinės operacijos Irane ir jų poveikis civiliniams objektams.

Kongresmenas išskyrė smūgį mergaičių mokyklai Minabo mieste. Per ataką, skirtingais pranešimais, žuvo 168 žmonės. Preliminariame vertinime buvo nurodyta, kad už smūgį tikriausiai atsakingos JAV pajėgos, tačiau mokykla nebuvo pasirinkta kaip sąmoningas taikinys.

Apkaltos straipsnis grindžiamas teiginiu, kad Pentagono vadovybė neužtikrino tinkamų civilių apsaugos procedūrų ir ignoravo Kongreso nustatytas pareigas.

Galutinės nepriklausomos išvados dėl visų aplinkybių, konkrečios atsakomybės grandinės ir P. Hegsetho asmeninio vaidmens šiame incidente viešai nepateiktos. Todėl apkaltos tekste esantys teiginiai išlieka politinės ir teisinės iniciatyvos kaltinimais.

Operacijos Karibų jūroje pavadintos neteisminėmis egzekucijomis

Penktajame apkaltos straipsnyje P. Hegsethas kaltinamas įprastas teisėsaugos operacijas prieš įtariamus narkotikų gabentojus pakeitęs mirtinais kariniais smūgiais.

T. Massie teigia, kad Karibų jūroje vykdytų operacijų metu žuvo mažiausiai 221 žmogus. Jis kaltina Pentagoną be teismo sprendimo naikinus įtariamųjų laivus, vykdžius pakartotinius smūgius prieš išgyvenusiuosius ir nesuteikus pagalbos vandenyje atsidūrusiems žmonėms.

Apkaltos autoriaus vertinimu, administracija sukūrė dirbtinį teisinį pagrindą karinei kampanijai, kuri turėjo būti vykdoma kaip teisėsaugos operacija, laikantis sulaikymo, įrodymų rinkimo ir teismo procedūrų.

D. Trumpo administracija tokias operacijas grindžia nacionalinio saugumo ir kovos su tarpvalstybiniais narkotikų tinklais argumentais. Tačiau ginčas kyla dėl to, ar įtariami kontrabandininkai gali būti traktuojami kaip teisėti kariniai taikiniai.

P. Hegsethas kaltinamas kerštavęs senatoriui M. Kelly

Šeštasis apkaltos straipsnis skirtas demokratų senatoriui Markui Kelly, į atsargą išėjusiam JAV karinio jūrų laivyno kapitonui ir buvusiam astronautui.

M. Kelly viešai ragino kariškius atsisakyti vykdyti neteisėtus įsakymus. P. Hegsethas po šių pasisakymų ėmėsi veiksmų, kuriais siekta pažeminti senatoriaus karinį laipsnį.

T. Massie teigia, kad Pentagono vadovas panaudojo jam suteiktus įgaliojimus siekdamas įbauginti ir nubausti Kongreso narį už Konstitucijos saugomą politinę kalbą bei vykdomosios valdžios priežiūrą.

P. Hegsetho šalininkai atsako, kad atsargos karininkams gali būti taikomos karinės drausmės taisyklės, o raginimai nevykdyti įsakymų gali kenkti kariuomenės valdymui. Ginčas iš esmės susijęs su riba tarp žodžio laisvės, Kongreso nario pareigų ir karinės drausmės.

Apkaltos straipsniuose minima N. Maduro sulaikymo operacija

Septintasis apkaltos straipsnis susijęs su buvusio Venesuelos prezidento Nicoláso Maduro ir jo žmonos Cilios Flores sulaikymu.

T. Massie operaciją „Absolute Resolve“ vadina suverenios užsienio valstybės vadovo pagrobimu. Jis teigia, kad P. Hegsethas neturėjo nei konstitucinio, nei Kongreso suteikto teisinio pagrindo vykdyti tokią karinę operaciją Venesuelos teritorijoje.

D. Trumpo administracija N. Maduro nelaikė teisėtu Venesuelos prezidentu ir kaltino jį vadovavus narkotikų kontrabandos tinklui. Operaciją ji pristatė kaip teisėsaugos ir nacionalinio saugumo veiksmą.

Ginčas kyla dėl to, ar JAV galėjo panaudoti karinę jėgą kitos valstybės teritorijoje, siekdamos sulaikyti užsienio politinį lyderį, nesant Kongreso patvirtintos karinės operacijos.

Aštuntasis straipsnis skirtas karui Jemene

Paskutinis apkaltos straipsnis susijęs su JAV operacija „Rough Rider“ prieš husių pajėgas Jemene. T. Massie tvirtina, kad ir ši kampanija buvo pradėta be Kongreso leidimo bei nesant nei atakos prieš JAV, nei tiesioginės neišvengiamos grėsmės.

Rezoliucijoje P. Hegsethas kaltinamas nesilaikęs informavimo apie karinius veiksmus reikalavimų, leidęs smūgius prieš civilius objektus ir neužtikrinęs civilių bei gelbėtojų apsaugos.

Administracija smūgius Jemene sieja su laivybos apsauga, išpuoliais prieš JAV ir sąjungininkų laivus bei husių ryšiais su Iranu.

Tačiau T. Massie nuomone, net ir rimta grėsmė tarptautinei laivybai nepanaikina Kongreso konstitucinės teisės spręsti, ar Jungtinės Valstijos turi pradėti ilgalaikius karo veiksmus.

Respublikonas tapo vienu ryškiausių D. Trumpo kritikų

T. Massie priklauso Respublikonų partijai, tačiau ilgą laiką laikosi neintervencionistinės užsienio politikos. Jis kritikuoja JAV karus užsienyje, karinę paramą Izraeliui ir dideles federalinio biudžeto išlaidas.

Jo konfliktas su D. Trumpu sustiprėjo 2025 metais, kai T. Massie balsavo prieš prezidento mokesčių ir išlaidų paketą. Jis taip pat dalyvavo dvipartinėje iniciatyvoje, siekusioje paviešinti su Jeffrey Epsteino byla susijusius dokumentus.

D. Trumpas 2026 metų Kentukio respublikonų pirminiuose rinkimuose parėmė buvusį karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų narį Edą Gallreiną. Šis gegužę įveikė T. Massie, todėl kongresmenas po dabartinės kadencijos pasitrauks iš Atstovų Rūmų.

T. Massie oponentai apkaltos iniciatyvą gali vertinti kaip politinį kerštą prezidento administracijai. Pats kongresmenas ją grindžia priesaika ginti Konstituciją ir Kongreso pareiga kontroliuoti vykdomosios valdžios sprendimus dėl karo.

Apkaltos priėmimo tikimybė nedidelė

Kad P. Hegsethui būtų pareikšta apkalta, už bent vieną straipsnį turi balsuoti paprasta Atstovų Rūmų dauguma. Respublikonai kontroliuoja rūmus, o aiškios plataus masto paramos iniciatyvai partijoje nėra.

Atstovų Rūmai gali ne tik pritarti apkaltos straipsniams, bet ir juos atmesti, perduoti komitetui arba priimti procedūrinį sprendimą, kuris faktiškai užbaigtų iniciatyvos svarstymą.

Net ir pritarus apkaltai, byla būtų perduota Senatui. Gynybos sekretoriui pašalinti iš pareigų reikėtų dviejų trečdalių dalyvaujančių senatorių balsų, todėl be didelės respublikonų paramos tai praktiškai neįmanoma.

Tačiau T. Massie tikslas gali būti ne vien pašalinti P. Hegsethą. Priverstinis vardinis balsavimas parodytų, kurie Kongreso nariai palaiko prezidento administracijos karo politiką prieš pat lapkričio 3 dienos rinkimus.

Šaltiniai

„Reuters“. (2026). US Republican lawmaker seeks Hegseth’s impeachment over Iran. https://www.reuters.com/world/us/us-republican-lawmaker-seeks-hegseths-impeachment-over-iran-2026-09-15/

„JAV Atstovų Rūmai / Thomas Massie“. (2026). Rep. Massie Forces Vote to Impeach Secretary of Defense Peter Hegseth. https://massie.house.gov/news/documentsingle.aspx?DocumentID=395853

„CBS News“. (2026). GOP Rep. Thomas Massie introduces impeachment articles against Hegseth over Iran war. https://www.cbsnews.com/news/pete-hegseth-iran-war-impeachment-thomas-massie/