Rinkimus pralaimėjęs E. Makronas bandys telkti jėgas antram turui

E. Makronas sieks neleisti oponentei Marine Le Pen gauti daugumą parlamente

Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) aljansas „Kartu už Respubliką“ ketina atšaukti kandidatus iš antrojo parlamento rinkimų turo daugiau nei 60-yje apygardų, kad neleistų Marine Le Pen ir Žordano Bardelos (Jordan Bardella) Nacionaliniam susivienijimui įgyti absoliučios daugumos šalies parlamente. Tai pareiškė ministras pirmininkas Gabrielis Atalis (Gabriel Attal), praneša BFMTV. [1]

Pasak ministrų kabineto vadovo, nė vienas balsas neturi atitekti „Nacionaliniam susivienijimui“ .

„Šis vakaras nepanašus į jokį kitą. Pamoka yra ta, kad kraštutiniai dešinieji yra prie valdžios vartų“, – sakė jis.

Aljansas „Kartu už Respubliką“ apima prezidentinę „Renesanso“ partiją, „Demokratinį judėjimą“, „Horizontus“, „Demokratų ir nepriklausomųjų sąjungą“ bei Radikalų partiją. G.Atalis pažymėjo, kad bus atšaukiami tie kandidatai, kuriems likus trečioje vietoje, pirmoji atitektų „Nacionalinio susivienijimo“ nariams.

Apie planus atšaukti į trečias vietas pretenduojančius kandidatus užsiminė ir „Nenugalėtosios Prancūzijos“ lyderis Žanas Liukas Melanšonas (Jean-Luc Mélenchon). Jis aiškino nenorintis leisti kraštutinių dešiniųjų partijai gauti absoliučią daugumą.

Prancūzijos gyventojų nuotaikos – dešiniųjų kandidatų pusėje

Remiantis „Elabe“ prie rinkiminių apylinkių atliktomis apklausomis, pirmajame rinkimų ture, gavęs 33 proc. balsų, pirmauja „Nacionalinis susirinkimas“. Kraštutiniai dešinieji gaus nuo 255 iki 295 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje. Antroje vietoje yra kairiųjų aljansas „Naujasis liaudies frontas“ su 28,5 proc. balsų. Jis gaus nuo 120 iki 140 vietų. Prancūzijos prezidento aljansas gaus nuo 90 iki 125 vietų - jam pavyko gauti 22 proc. balsų.

Marin Le Pen (pranc. Marine Le Pen, piln. Marion Anne Perrine Le Pen, g. 1968 m. rugpjūčio 5 d. Neji prie Senos, Aukštutinė Sena) – Prancūzijos visuomenės ir politinė veikėja, Nacionalinio susivienijimo (buv. Nacionalinio fronto) pirmininkė 2011–2021 m. Ji laikoma kraštutinių dešiniųjų atstove. [2]

Marine Le Pen vedamos Nacionalinio susivienijimo partijos pergalė pirmajame rinkimų ture tapo demonstracijų priežastimi

Po „Nacionalinio susivienijimo“ pergalės pirmajame rinkimų ture keli tūkstančiai žmonių patraukė į Paryžiaus Respublikos aikštę. BFMTV duomenimis, ten susirinko 5,5 tūkst. paryžiečių. [3]

„Le Figaro“ rašė apie 8 tūkst. Demonstrantai mėtė fejerverkus į policiją, kuri atsakė ašarinėmis dujomis. [4]

TASS nurodė, kad kai kurie mitingo dalyviai užlipo ant paminklo aikštės centre ir mojavo Palestinos bei Pietų Afrikos vėliavomis, plakatais „prieš fašizmą“ ir prieš „kraštutinius dešiniuosius“. Protestai taip pat vyko Lilyje, Nante, Lione ir kituose Prancūzijos miestuose.

Prancūzijos prezidentas E.Makronas sušaukė pirmalaikius parlamento rinkimus po triuškinančio jo partijos pralaimėjimo Europos Parlamento rinkimuose. Šaltiniai Eliziejaus rūmuose sakė, kad valstybės vadovas neva su savo palyda aptarė savo atsistatydinimo galimybę, taip bandydamas įnešti dramos į parlamento rinkimus. Tuo pat metu pats E. Makronas nurodė, kad nepriklausomai nuo balsavimo rezultatų, jis liks valdžioje iki savo kadencijos pabaigos – iki 2027 metų.

„Bloomberg“ pašnekovai Paryžiuje prieš pirmąjį turą teigė, kad net ilgamečiai šalininkai atsiribojo nuo prezidento dėl jo „toksiškumo“. Kaip pavyzdį jie paminėjo dviejų valandų interviu, kuriame E. Makronas perspėjo prancūzus apie „pilietinį karą“, kuris, pasak jo, neišvengiamai kiltų, jeigu laimėtų kraštutinių dešiniųjų ar kairiųjų blokas.