Roges ruoškite vasarą: ekspertai pataria, kaip užkirsti kelią tūkstantiniams nuostoliams

Gyvenamuosiuose pastatuose gaisrų šiemet kilo ketvirtadaliu daugiau

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius gyvenamuosiuose pastatuose Lietuvoje kilo ketvirtadaliu daugiau gaisrų nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Reikšminga dalis šių nelaimių susijusi su netinkamai prižiūrimomis šildymo sistemomis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per penkis šių metų mėnesius šalyje kilo 4 693 gaisrai, juose žuvo 53 žmonės. Tai yra 246 gaisrais, arba 6 proc., ir 16 žuvusiųjų, arba 43 proc., daugiau nei praėjusiais metais.

Lyginant tik gyvenamosios paskirties pastatus, juose kilusių gaisrų skaičius šoktelėjo 26 proc. Nors artėjantis šildymo sezonas vasarą daugeliui dar neatrodo aktualus, ekspertai pabrėžia, kad būtent dabar yra tinkamas metas patikrinti šildymo įrangą.

„Lietuvos draudimas“ klientams dėl gaisrų jau išmokėjo beveik 6 mln. eurų

„Lietuvos draudimas“ per šių metų pirmąjį ketvirtį taip pat fiksavo trečdaliu išaugusį gaisrų skaičių. Iš viso šiemet bendrovė savo klientams jau išmokėjo beveik 6 mln. eurų gaisrų žaloms padengti.

Didžiausia šiemet išmokėta suma siekė 241 tūkst. eurų. Pasak „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, gaisrai išlieka vienu skaudžiausių įvykių gyventojams, nes dažnai sunaikinamas ne tik statinys, bet ir daugelį metų kauptas turtas bei asmeniniai atsiminimai.

A. Juodeikio teigimu, vidutinė gaisro sukelta žala siekia 6,5 tūkst. eurų. Tai yra didžiausia vidutinė būsto draudimo išmokos suma, palyginti su kitomis namuose nutinkančiomis nelaimėmis, pavyzdžiui, užpylimais vandeniu ar turto vagystėmis.

Gaisrus dažnai lemia krosnių, židinių ir dūmtraukių priežiūros pažeidimai

Pasak A. Juodeikio, pagrindinė gaisrų priežastis yra krosnių, židinių bei dūmtraukių priežiūros ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai. Ant dūmtraukių dažnai atsiranda įtrūkimų, ištrupa siūlės, pažeidžiamos jungtys.

Pro tokius pažeidimus karštis ar kibirkštys gali pasiekti degias konstrukcijas ir sukelti gaisrą. Draudimo bendrovės atstovas pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla šildymo sistemose, kuriose naudojamas kietas kuras – malkos, anglys, briketai ar granulės.

Kiekvieną kartą kūrenant krosnį kietu kuru, kamine kaupiasi suodžiai ir susidaro klampi bei itin degi derva. Jai susidūrus su ugnimi, derva gali greitai užsiliepsnoti.

Vasarą patikrinti šildymo sistemas patogiau nei prasidėjus šalčiams

A. Juodeikis sako, kad dalies gaisrų būtų galima išvengti reguliariai prižiūrint šildymo sistemas ir išvalant kaminus. Vis dėlto daugelis apie krosnis, židinius ir kaminus prisimena tik tada, kai atvėsta orai ir vėl tenka pradėti šildyti namus.

Eksperto teigimu, vasarą atlikta šildymo sistemų priežiūra gali padėti išvengti gaisrų, didelių nuostolių ar net apsaugoti žmonių gyvybes. Šiltuoju metų laiku profilaktinius darbus atlikti patogu ir dėl to, kad daugelis žmonių atostogaudami turi daugiau laiko.

A. Juodeikis taip pat atkreipia dėmesį, kad vasarą specialistai yra lengviau pasiekiami, o aptikti gedimai gali būti pašalinti neskubant. Tokiu būdu šildymo sistema gali būti paruošta dar iki prasidedant intensyviam jos naudojimui.

Prie šildymo įrenginių neturi būti laikomi degūs daiktai

Dar viena dažnai neįvertinama gaisrų rizika yra per arti šildymo sistemos laikomi degūs daiktai. Pasak A. Juodeikio, prie katilų, krosnių ar židinių laikui bėgant neretai prisikaupia malkų, kartoninių dėžių, buitinės technikos ar kitų degių medžiagų.

Tokie daiktai gali užsidegti nuo karščio, kibirkšties ar netinkamai eksploatuojamo įrenginio. Todėl vasara yra tinkamas metas peržiūrėti katilines, sandėliukus ir kitas technines patalpas.

A. Juodeikis pataria pašalinti nereikalingus daiktus ir įsitikinti, kad aplink šildymo įrenginius išlaikomi saugūs atstumai. Prie krosnių ir židinių lengvai pasiekiamoje vietoje taip pat verta laikyti nedegų audeklą, kuris gali padėti suvaldyti nedidelį gaisrą dar jam neišplitus.

Dūmų detektoriai apie pavojų perspėja ankstyvoje gaisro stadijoje

Ekspertas primena, kad dūmų detektoriai yra viena efektyviausių priemonių, galinčių išgelbėti gyvybę ir turtą gaisro atveju. Jie apie pavojų perspėja ankstyvoje gaisro stadijoje, kai liepsnos dar nespėjo išplisti.

A. Juodeikio teigimu, dūmų detektoriaus įrengimas nereikalauja specialių žinių ar meistro pagalbos. Daugelis modelių pritvirtinami prie lubų per kelias minutes, o jų kaina prekybos vietose prasideda nuo kelių eurų.

Svarbu nepamiršti reguliariai patikrinti, ar detektorius veikia, ir kasmet pakeisti jo baterijas. Tai yra viena paprasčiausių ir mažiausių investicijų reikalaujančių saugumo priemonių namuose.

Kartu su prevencija verta pasirūpinti būsto, turto ir civilinės atsakomybės draudimu

Nors šildymo sistemų priežiūra ir kitos prevencinės priemonės leidžia reikšmingai sumažinti gaisro riziką, visiškai jos pašalinti neįmanoma. Todėl kartu su saugumo priemonėmis verta pasirūpinti ir pastato, namų turto bei civilinės atsakomybės draudimu.

A. Juodeikis pabrėžia, kad gaisro padariniai dažnai neapsiriboja vien būsto sienomis. Gaisro metu gali būti sunaikinti baldai, buitinė technika, elektronika ir kiti vertingi daiktai.

Jeigu dėl namuose kilusio gaisro nukentėtų ir kaimynų turtas, žalą pagal civilinę atsakomybę tektų atlyginti būsto savininkui. Tokiais atvejais tretiesiems asmenims padarytus nuostolius gali padengti civilinės atsakomybės draudimas.

Daugiau informacijos

Saulius Abraškevičius
AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas
Mob. +370 685 21479
El. p. saulius.abraskevicius@ld.lt