Roma apmokestina Trevi fontano lankymą – miestas keičia požiūrį į masinį turizmą

Italijos sostinė nuo sausio apmokestina turistus, o vietiniams prieiga prie fontano lieka nemokama

Nuo sausio 7 dienos turistai Romoje privalo sumokėti 2 eurų mokestį, jei nori patekti prie vieno garsiausių miesto simbolių – Trevi fontano. Tuo pat metu Romos gyventojams prieiga išlieka nemokama. Sprendimą patvirtino miesto administracija, o jį inicijavo už turizmą ir didžiuosius renginius atsakingas tarybos narys Alessandro Onorato.

Mokestis taikomas tik lankytojams, norintiems patekti į ribotą zoną prie fontano. Įvesta ir fizinė kontrolė – vienu metu teritorijoje gali būti ne daugiau kaip 400 žmonių, o srautai atskiriami į dvi eiles: vietiniams ir turistams. Mokėjimai atliekami banko kortelėmis. [1]

Miesto valdžia teigia, kad priemonė būtina siekiant apsaugoti istorinį objektą nuo nusidėvėjimo ir chaoso, kurį sukelia nuolatinės minios.

Miesto valdžia tikisi iki 20 mln. eurų pajamų, tačiau kritikai kalba apie viešos erdvės komercializavimą

Romos savivaldybės vertinimu, naujasis mokestis gali papildyti miesto biudžetą iki 20 mln. eurų per metus, o lėšos būtų skiriamos infrastruktūrai, apsaugai ir paslaugoms turistams.

Vis dėlto sprendimas sulaukė ir kritikos. Vartotojų teisių gynimo organizacija „Codacons“ pareiškė, kad viešos erdvės, tokios kaip aikštės ar fontanai, neturėtų būti apmokestinamos. Asociacijos teigimu, problema nėra pinigų trūkumas, o netinkamas turistų srautų reguliavimas ir ne visada skaidrus jau renkamų turizmo mokesčių panaudojimas.

Kritikai taip pat pabrėžia, kad per pirmąjį 2025 metų pusmetį Trevi fontano teritorijoje apsilankė daugiau nei 5,3 mln. žmonių, daugiau nei per visus 2024 metus lankytojų sulaukė Panteonas. Jų nuomone, srautų ribojimas galėtų būti taikomas ir be papildomų mokesčių.

Roma seka kitų Europos miestų pavyzdžiu, kurie riboja prieigą prie simbolinių objektų

Romos sprendimas nėra išskirtinis Europos mastu. Vis daugiau miestų imasi priemonių reguliuoti masinį turizmą, ypač atvirose istorinėse erdvėse.

Venecija jau taiko 5–10 eurų mokestį dienos turistams didžiausio lankomumo laikotarpiais. Ispanijoje Sevilija svarsto įvesti mokestį už patekimą į Plaza de España, o Nyderlanduose Zaanse Schans kaimelyje lankytojai moka apie 17,5 euro už istorinės teritorijos lankymą.

Kitos šalys renkasi ne finansines, o administracines priemones. Prancūzijoje ir Graikijoje taikomos išankstinės registracijos ir laiko slotai, o Vokietijoje dažniau ribojami grupiniai turai ir turistinis transportas, siekiant apsaugoti vietos gyventojų gyvenimo kokybę.

Europos miestai vis dažniau renkasi mokesčius ir kontrolę kaip atsaką į masinį turizmą, net jei tai kelia diskusijų dėl viešos erdvės paskirties ir prieinamumo ateityje.