Ruginienė – apie trumpalaikį migrantų darbą Lietuvoje: „Toks vartojimas atneša vergovę“

Ruginienė kritikuoja Nausėdos planą dėl užsieniečių: perspėja, kuo tai gali baigtis

Dveji metai Lietuvoje, pusmečio pertrauka už jos ribų ir galimybė vėl sugrįžti dirbti. Prezidento Gitano Nausėdos siūloma nauja užsieniečių įdarbinimo sistema sulaukė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės kritikos. Ji įsitikinusi, kad Lietuva turėtų ne kurti nuolat besikeičiančios darbo jėgos modelį, o skatinti čia atvykstančius žmones integruotis ir kurti ilgalaikius darbo santykius.

„(Kalbant apie Nausėdos siūlomą užsieniečių įdarbinimo modelį – ELTA) man nepatinka trumpalaikių (darbo – ELTA) santykių Lietuvoje skatinimas. Kai mes skatiname, kad trečiųjų šalių piliečiai kuo trumpesnį laiką atvažiuotų ir rotuotųsi – jiems atsakomybės nėra“, – antradienį „Žinių radijui“ aiškino I. Ruginienė [1].

Ministrės nuomone, migracijos politika turėtų būti orientuota ne į nuolatinę darbuotojų kaitą, o į žmones, pasirengusius įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje ir tapti ilgalaike jos dalimi. Ji perspėja, kad priešingu atveju gali būti sudaromos palankesnės sąlygos darbuotojų išnaudojimui bei šešėliui.

„(Turime skatinti – ELTA) darbuotojus, kurie nori integruotis ir, kurie nori prisidėti prie mūsų sistemos. Esame pripratę vartoti daiktus, vartoti žmones, toks vartojimas ir atneša vergovę, prekybą žmonėmis, nemokėjimą mokesčių, šešėlinę ekonomiką. Jeigu mes dabar keisdami tvarką vėl tai skatinsime, tai problema gilės, bet mes jos neišspręsime“, – sakė ministrė.

Po dvejų metų – privalomas išvykimas

Prezidento siūlomas modelis numato, kad trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje galėtų dirbti ne ilgiau kaip dvejus metus. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jie privalėtų bent pusmečiui išvykti iš šalies.

Nauja tvarka būtų skirta pirmiausia tiems užsieniečiams, kurie neplanuoja Lietuvoje įsikurti ilgam, tačiau galėtų padėti užpildyti laisvas darbo vietas sektoriuose, kuriuose trūksta darbuotojų. Kaip galimi pavyzdžiai minimi tarptautinių reisų vairuotojai, statybininkai ir kitų profesijų atstovai.

Kartu būtų siekiama paspartinti leidimų išdavimą. Pagal siūlomą tvarką prašymų nagrinėjimas turėtų užtrukti iki 28 dienų. Taip darbdaviams būtų sudaryta galimybė greičiau įdarbinti žmones iš užsienio, kai tinkamų darbuotojų nepavyksta rasti Lietuvoje.

Aukštos kvalifikacijos specialistams ši dvejų metų riba nebūtų taikoma – jie ir toliau galėtų naudotis ilgalaikės imigracijos sistema.

Naujoji tvarka taip pat nereikštų didesnės bendros imigracijos apimties. Prezidentūra yra nurodžiusi, kad metinė užsieniečių kvota būtų bendra abiem modeliams ir dėl siūlomų pakeitimų nedidėtų.

Numatyti ir griežtesni reikalavimai

Kartu su nauja įdarbinimo tvarka siūloma keisti ir kai kurias užsieniečių gyvenimo Lietuvoje sąlygas. Vienas svarbiausių pakeitimų būtų susijęs su valstybinės kalbos mokėjimu.

Trečią kartą per dešimt metų dėl leidimo gyventi Lietuvoje besikreipiantys trečiųjų šalių piliečiai turėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Ši sąlyga būtų taikoma pagal abu imigracijos modelius.

Dar viena iniciatyvos dalis – nacionalinio saugumo patikrų stiprinimas. Siūloma ilginti minimalius jų atlikimo terminus, kad atsakingos institucijos turėtų daugiau galimybių išsamiai įvertinti atvykstančius asmenis.

Rengiant pataisas buvo atsižvelgta ir į Valstybės saugumo departamento pastabas. Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis anksčiau yra teigęs, kad VSD šią iniciatyvą palaiko.