Ruginienė: norėčiau, kad Maisto taryba padirbėtų iš peties

Maisto taryba turėtų efektyviau valdyti valstybės maisto rezervą ir skatinti vietos verslus

Premjerė Inga Ruginienė po vyriausybės posėdžio, kuriame buvo priimti svarbūs politiniai sprendimai, atkreipė dėmesį į vieną iš pagrindinių savo vyriausybės darbų – valstybės maisto rezervo formavimą ir optimizavimą. Ši tema tapo itin aktuali, nes Lietuva susiduria su iššūkiais, kaip efektyviau panaudoti biudžeto pinigus ir tuo pačiu skatinti vietos verslus, ūkininkus ir padėti nepasiturintiems gyventojams. Premjerė aiškiai išreiškė savo lūkesčius Maisto tarybai ir ragino ją „padirbėti iš peties“.

„Labai norėčiau, kad Maisto taryba padirbėtų iš peties ir per pavasarį pateiktų pasiūlymus, kaip mes galime dar labiau matyti tobuliau valstybės rezervo formavimą“, – sakė Ruginienė.

Premjerė nurodė besitikinti ne tik teorinių sprendimų, bet ir realių, praktiškų pasiūlymų, kurie leistų efektyviau išnaudoti valstybės maisto atsargas, taupyti išlaidas ir tuo pačiu pasiekti platesnius socialinius tikslus.

Vyriausybės vadovė akcentavo, kad būtina peržiūrėti valstybės maisto rezervų kaupimo metodikas ir taikyti naujas strategijas, kad biudžeto pinigai būtų panaudoti ne tik saugumui užtikrinti, bet ir vietos ekonomikai stiprinti.

„Turime įvairias metodikas ir schemas, kaip mes kaupiame maisto rezervą, tačiau šiuo metu norime užtikrinti, kad šie pinigai būtų panaudojami atsakingai ir tikslingai“, – kalbėjo Ruginienė, akcentuodama, kad šiuo klausimu reikia imtis ilgalaikių sprendimų, kurie būtų naudingi tiek šaliai, tiek jos piliečiams.

Nustatyti pagrindiniai tikslai Tarybai

I. Ruginienė išskyrė ir tris pagrindinius tikslus, kuriuos Maisto taryba turi pasiekti, kad valstybės maisto atsargos būtų valdomos kuo efektyviau:

• Maisto švaistymo mažinimas: Ministrė Pirmininkė pabrėžė, kad tai yra viena iš pagrindinių užduočių, nes maisto švaistymas kelia ne tik ekonomines, bet ir socialines problemas. Maisto atsargų valdymas turėtų būti orientuotas į tvarumą ir atsakingą vartojimą.
• Vietos ūkininkų ir verslų skatinimas: Premjerė aiškiai nurodė, kad valstybės pinigai turėtų būti panaudoti ne tik tam, kad būtų sukurtos atsargos, bet ir tam, kad būtų remiami vietiniai ūkininkai ir verslai. „Tai yra labai svarbu, kad vietinis verslas gautų paramą ir galėtų plėstis“, – sakė ji.
• Maisto produktų rotacija ir pagalba nepasiturintiems gyventojams: I. Ruginienė pasiūlė, kad besibaigiantys galiojimo maisto produktai galėtų būti perduodami nevyriausybinėms organizacijoms ir taip pasiekti tuos, kurie labiausiai to reikia.

Valstybės lėšos turi būti naudojamos praktiškai ir socialiai atsakingai

„Norime, kad biudžeto pinigai tarnautų kelioms paskirtims. Tai yra labai svarbu, ir Maisto taryba turi padirbėti iš peties“, – dar kartą pabrėžė Ruginienė, nurodydama, kad Taryba turi pateikti konkretų veiksmų planą, kuris užtikrins, kad valstybės pinigai būtų išleisti atsakingai ir su maksimaliu socialiniu poveikiu.

I. Ruginienė kalbėjo, kad šie sprendimai turi būti ne tik strateginiai, bet ir praktiški. „Mes tikimės, kad Maisto taryba pateiks konkrečius sprendimus, kaip tobulinti valstybės rezervo formavimo praktiką“, – sakė ji, akcentuodama, kad šis klausimas turėtų tapti prioritetu visiems, atsakingiems už valstybės išteklių valdymą.

Metai laiko Tarybos „darbo“: rezultatų – nematyti

Nepaisant to, kad Maisto taryba savo darbą pradėjo dar prieš metus, maisto kainos iki šiol Lietuvoje kyla, o realių tarybos darbų – nematyti. Taryba, kurios tikslas yra analizuoti rinką, ieškoti disbalansų ir teikti rekomendacijas dėl tiekimo grandinės skaidrumo, neturi galios tiesiogiai reguliuoti maisto kainų.

Kaip dar rašėme vasarą, Taryba nesitiki nustatyti kainų „lubų“ ar „grindų“, tačiau tikisi padaryti maisto sektorių sąžiningesnį vartotojams. Tačiau nors buvo pastebėta, kad kai kurie pieno produktai atpigo, o vištiena ir kiaušiniai pabrango, vartotojai to nejautė ir toliau mato tik kainų kilimą.

Pradėjus veiklą Tarybos planuose buvo ir sustiprinti smulkiųjų gamintojų derybinę galią, skatindama trumpas tiekimo grandines ir kooperatyvus. Tačiau nors šios iniciatyvos gali pasirodyti naudingos, realių pokyčių maisto kainose dar nepastebi nei vartotojai, nei ekspertai.