Rumunijoje vyko mitingai dėl dešiniųjų lyderystės prezidento rinkimuose

Bukarešte jaunimas protestavo prieš dešiniųjų lyderį, kuris gali laimėti prezidento rinkimus

Rumunijoje jaunimas antradienį protestavo prieš vadinamojo „nepriklausomo“ kandidato Kalino Džordžesku (Calin Georgescu) iš kraštutinių dešiniųjų „Aljanso už rumunų suvienijimą“ pergalę pirmajame prezidento rinkimų ture. Protestai vyko Bukarešte, Iasi, Timišoaroje ir Konstantoje, tačiau jaunimas žada, kad tie analogiškos akcijos bus surengtos ir kituose šalies miestuose. [1]

Protestuotojai reikalauja, kad rinkėjai „nekartotų istorijos“ ir „nebalsuotų už diktatorių“. Kaip pranešama iš protesto vietų, jaunimas skanduoja: „Mes už NATO, mes norime demokratijos.“ [2]

Nors K. Džordžesku pozicionuojamas kaip „nepriklausomas“, kandidatui pirmiausia priekaištaujama dėl pastarojo priklausymo kraštutinių dešiniųjų „Aljansui už rumunų suvienijimą“. Tiesa, šiuo metu jis iš jo pasitraukęs.

Protestuotojai kandidatą vadina prorusišku

K. Džordžesku pergalė pirmajame rinkimų ture kelia abejonių dėl internete vykdomos kampanijos, remiančios kandidatą, o Europos Parlamentas jau nori apklausti „TikTok“ vadovą dėl „įtakos rinkimams Rumunijoje“. K. Džordžesku vadovavo aktyviai kampanijai socialiniuose tinkluose, ypač „TikTok“, daugelis jo vaizdo įrašų tapo virusiniai. Dėl to pirmajame ture jis surinko daugiau nei 22 proc. balsų.

Tuo pat metu Rumunijos internete atsiranda naujų memų, susijusių su K. Džordžesku. Esmė yra daugybėje „TikTok“ vaizdo įrašų, kuriuose Rumunijos kandidatas pakartojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino rinkimų vaizdus. K Džordžesku pozavo sėdėdamas ant žirgo, raitelio, plaukiodamas ar apsirengęs kaip sambo imtynininkas.

Pats L. Džordžesku, kuris jodinėdamas baltu žirgu vilkėdamas tautiniais drabužiais, teigė, kad imitavo Kornelijų Zelią Kodrianu (Cornelius Zelea Codreanu) (rumunų nacionalistas, ultradešiniųjų „Arkangelo Mykolo legiono“ lyderis).

Kandidatas siekia neutralumo, o kaltinimus ekstremizmu vadina melais

Paaiškėjus pirmojo rinkimų turo rezultatais, Bukarešto centre esančioje Universiteto aikštėje susirinko daugiau nei tūkstantis jaunų žmonių, skanduodami proeuropietiškus šūkius.

Protestuotojai teigė, kad siunčia signalą Rumunijos politinėms partijoms neleisti, kad tas, kurį jie vadina „ekstremistu“ laimėtų antrajame rinkimų ture. [3]

Nepriklausomas kandidatas neigia kaltinimus ekstremizmu ir deklaruoja būtinybę laikytis neutralumo:

„Esu kaltinamas ekstremizmu, ryšiais su kitomis šalimis. Tai melas, visiškas melas, nes aš visiškai, visa širdimi esu su Rumunijos žmonėmis. Nėra Rytų ar Vakarų, vienintelis dalykas, kuris mums turėtų egzistuoti, yra Rumunija ir taika mūsų šalyje. Mūsų socialinį ir ekonominį stabilumą galima pasiekti per absoliučiai būtiną neutralumą“, - pabrėžė K. Džordžesku.

Rumunijoje po 1989 m. revoliucijos vyksta devintieji valstybės vadovo rinkimai. Per šiuos 35 metus šalyje buvo tik keturi prezidentai.

Antrasis balsavimo turas numatytas gruodžio 8 dieną. Su K. Džordžesku jame susikaus centro dešinė Elena Laskoni (Elena Lasconi), liberalios partijos „Sąjunga už Rumunijos išgelbėjimą“ lyderė. Pirmajame ture ji surinko 19 proc. balsų.

Baltarusijoje ir Sakartvele taip pat buvo organizuojami protestai

Po Aliaksandro Lukašenkos pergalės Baltarusijos prezidento rinkimuose 2020 m., į gatves išėjo gerai parengti jaunimo protestuotojai.

Po Sakartvelo parlamento rinkimų, pergalę kuriuose šventė „Gruzijos svajonė“, Tbilisio gatvėse, taip pat pasirodė jauni protestuotojai.

Lietuvoje jauni protestuotojai prieš kelis metus protestavo prieš juodaodžių teisių pažeidinėjimą, nors Lietuvoje tokių atvejų užfiksuota nebuvo.

Pastarosiomis dienomis protestuotojai Lietuvoje reiškia nepasitenkinimą dėl to, jog naujoje valdančioje koalicijoje bus partija „Nemuno Aušra“.