Rusas medis po medžio gelbsti planetą – ne tik socialiniuose tinkluose

Alexey Sibirsky bando suvienyti pasaulį vardan gamtos išsaugojimo

Socialiniuose tinkluose dažnai matome pažadus keisti pasaulį, tačiau retai kada jie virsta apčiuopiamais rezultatais. Alexey Sibirsky yra viena iš išimčių. Rusakalbis ekologinis turinio kūrėjas, turintis daugiau nei 1,7 mln. sekėjų, savo veiklą pavertė realiais darbais – nuo upių valymo iki šimtų tūkstančių pasodintų medžių.

Per maždaug penkerius metus jis subūrė ne tik auditoriją, bet ir veikiančią bendruomenę. Per šį laiką jo iniciatyvų dėka jau pasodinta daugiau nei 370 tūkst. medžių, o dešimtys upių ir pakrančių buvo išvalytos įvairiose šalyse.

Svarbu tai, kad ši veikla finansuojama ne iš paramos fondų ar institucijų. Didžioji dalis projektų įgyvendinama per reklamos pajamas ir jo sukurtą platformą, kuri leidžia žmonėms tiesiogiai remti medžių sodinimą ar aplinkos tvarkymą. [1]

Jo kuriama iniciatyva, dažnai pristatoma kaip „Sibirsky trees“, tapo platforma, per kurią žmonės gali tiesiogiai prisidėti prie aplinkosaugos. Tai ne tik turinys ar įrašai socialiniuose tinkluose – tai veikiantis modelis, leidžiantis finansuoti medžių sodinimą, organizuoti valymo akcijas ir įtraukti bendruomenes skirtingose šalyse.

Per keletą metų ši veikla išaugo į tarptautinį judėjimą. Socialiniai tinklai čia veikia tik kaip pradinis įrankis – tikrasis rezultatas matomas realiuose projektuose, kurie vyksta skirtingose šalyse ir įtraukia vietos bendruomenes.

Asmeninė istorija, kuri virto misija padėti planetai

A. Sibirsky kelias į ekologinę veiklą prasidėjo nuo sudėtingo gyvenimo laikotarpio. Pandemijos metu jis su šeima atsidūrė Tailande be finansinės pagalbos ir aiškios krypties. Būtent tada jis sau uždavė klausimą, kuris tapo lūžio tašku. [2]

„Paklausiau savęs – ką daryčiau, jei būčiau milijardierius? Atsakymas buvo aiškus: padėčiau planetai, nes taip padedi visiems gyviems organizmams“, – pasakoja jis.

Šis momentas, pasak jo, buvo esminis – jis nusprendė ne laukti geresnių sąlygų, o pradėti veikti iš karto, net jei tai reiškė labai mažus, kasdienius žingsnius.

Neturėdamas resursų, jis pradėjo nuo paprasčiausio veiksmo – kasdien rinko šiukšles ir dalinosi tuo internete. Šis sprendimas ilgainiui virto nuoseklia veikla ir bendruomene, kuri šiandien finansuoja realius projektus.

Per laiką jo kuriamas turinys pritraukė milijoninę auditoriją, kuri tapo ne tik stebėtojais, bet ir aktyviais dalyviais – žmonėmis, kurie patys jungiasi prie iniciatyvų ar jas finansuoja.

„Pagalvojau, ką galiu padaryti dabar, su tuo, ką turiu. Turėjau telefoną ir aplink buvo užterštos vietos“, – taip jis apibūdina savo pradžią.

Iniciatyva jungia žmones ir kuria realų poveikį

Sibirsky veikla išsiskiria tuo, kad ji neapsiriboja viena vieta ar vienu projektu. Jo iniciatyvos apima skirtingus regionus. Projektai vykdomi įvairiose šalyse – nuo Kazachstano iki Rusijos miestų ir regionų, o dažnai jie atsiranda vietos gyventojų iniciatyva.

Jo veikla dažnai peržengia valstybių ribas – projektai įgyvendinami skirtingose šalyse, nepriklausomai nuo politinio ar kultūrinio konteksto, o pagrindinis tikslas išlieka tas pats – aplinkos atkūrimas.

Vienas iš tokių pavyzdžių – miškų atkūrimo darbai Kazachstane, kur buvo sodinami medžiai gaisrų pažeistose teritorijose. Tokios iniciatyvos tampa dalimi didesnio regioninio siekio didinti miškų plotus ir stabdyti aplinkos degradaciją.

Tokie projektai dažnai prasideda nuo vietinių gyventojų iniciatyvos, kurie ieško būdų atkurti savo aplinką. Sibirsky įsitraukimas tokiais atvejais tampa postūmiu, leidžiančiu idėjoms virsti realiais darbais.

Svarbiausia, kad ši veikla remiasi ne institucijomis, o žmonėmis. A. Sibirsky platforma leidžia kiekvienam prisidėti – tiek finansiškai, tiek dalyvaujant realiuose darbuose. Tai sukuria modelį, kuriame ekologija tampa ne teorija, o praktika. [3]

Šis modelis iš esmės keičia požiūrį į aplinkosaugą – jis parodo, kad realūs pokyčiai gali būti inicijuojami ne tik valstybių ar organizacijų, bet ir pavienių žmonių, gebančių mobilizuoti bendruomenes.

Ši istorija rodo, kad net vienas žmogus, pasitelkęs bendruomenę ir nuoseklumą, gali sukurti sistemą, kuri realiai keičia aplinką. Ir būtent tokie projektai šiandien vis dažniau tampa alternatyva tradiciniams sprendimams, kai iniciatyva kyla ne iš institucijų, o iš pačių žmonių.