Rusija didina muitus nedraugiškų šalių prekėms – kam tai naudinga?

Rusija nutarė padidinti muitus daugeliui pasaulyje gerai žinomų saldumynų gamintojų

„Nutella“, „Oreo“, „Milka“, „Chupa Chups“, „Ritter Sport“, „Toffifee“, „Toblerone“ ir kiti saldumynai iš Rusijai nedraugiškų šalių pabrangs 20-30 proc. Pasak „Telegram“ kanalo „Mash“, staigus kainų šuolis prognozuojamas rugpjūčio viduryje. [1]

„Mash“ redakcija gavo užsienio saldumynų platintojų laišką Rusijos partneriams. Juose teigiama: dėl Rusijos vyriausybės nutarimo pakeisti importo muitų tarifus iki 50 proc. šokolado, miltų ir cukraus konditerijos gaminiams iš nedraugiškų šalių nuo rugpjūčio 15 d. šokolado plytelių, sausainių ir kitų skanėstų pardavimo kaina padidės 10-15 proc.

Didieji saldumynų tiekėjai „Mash“ patikino, kad dėl to kaina padidės 20-30 proc. Tiesa, tai turės įtakos tik tiems skanėstams, kurie importuojami iš nedraugiškų valstybių: Japonijos, Pietų Korėjos, JAV, Šveicarijos, Kanados, Vokietijos, Ispanijos ir kitų šalių. Kainoraštis bus atnaujintas artimiausiu metu. „KitKat“, kurio analogas gaminamas Turkijoje, ir kitiems saldumynams iš draugiškų šalių kainų padidėjimas įtakos neturės.

Brangimas neapsiribos saldumynais: brangs buitinė chemija, drabužiai, alkoholis

Taip pat pabrangs dešimtys kitų prekių. Kaip sužinojo „Mash“ tai drabužiai, alkoholis, buitinė chemija ir t.t.: brangs salyklo alus, vynas, vermutas, kvepalai ir lūpų dažai, kosmetika. Toliau ateina dezodorantai, antiperspirantai ir dantų valymo priemonės. Švino akumuliatoriai, plovikliai, aromatiniai aliejai, šampūnai, geliai, kvepalai. Net lagaminai ir lygiavamzdžiai šautuvai.

„Mash“ teigimu, brangs tokie garsūs kvepalai kaip „Reserved“, „Vittorio Bellucci“, „Givenchy Paris“, „Hugo Boss“, „Montal“, „Kilian“. Taip pat visa „Gillette“, „Colgate“, „S.C. Johnson & Son“, „Lacalut White“, „Blend-a-Med“, „Prezident“, R.O.C.S linijos – jų muitas padidės iki 35 proc. Drabužiams ir užtrauktukams iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos – 50 proc. Kaina taip pat padidės elektronikai, statybinėms medžiagoms, tapetams, medžiokliniams ir sportiniams šautuvams, šoviniams, šautuvų dalims ir dar daugiau – daugiau informacijos rasite ekrano kopijose.

Rusijos vyriausybės nutarimas dėl muitų padidinimo įsigalioja liepos 27 d. Veiks iki gruodžio 31 d. Po Naujųjų metų greičiausiai dokumentas bus pratęstas, kad rusai pereitų prie pigesnių vietinės gamybos arba draugiškų šalių analogų.

Kam to reikia? Galimos kelios versijos

Nors niekas garsiai nekalba apie tai, kodėl Maskva ėmėsi tokių priemonių, versijos galimos kelios. Pirma – tokiu paprasčiausiu būdu Rusija tikisi padidinti įplaukas į šalies biudžetą, kurį gerokai patuštino besitęsiantis karas Ukrainoje ir kažkiek paveikė Vakarų taikomos sankcijos.

Kita vertus, matant, kaip plečiasi BRICS ir Rusijos prekybiniai ryšiai su Kinija ar Indija, ši versija yra galima, bet mažai tikėtina.

Antra versija būtų siekis atlaisvinti rinką vietos gamybos arba draugiškų šalių prekėms. Po karo pradžios Rusiją palikusių vakarietiškų įmonių vietas labai operatyviai užėmė pačios Rusijos bei jai draugiškų šalių gamintojai. Tikėtina, šiai dienai dalies jų prekių kokybė nusileidžia vakarietiškiems analogams, bet tik tuo atveju, kai kalbama apie tikrai Vakaruos pagamintas prekes, nes visa kita „vakarietiška“ produkcija sėkmingai gaminama Rusijai draugiškose Kinijoje, Filipinuose ar pan.

Ši versija atrodo rimčiau, kadangi ir patys Rusijos politikai akcentuoja būtinybę persiorientuoti į vietinę gamybą.

Trečia, ir mums nemaloniausia, versija – siekis paveikti nedraugiškų šalių, tarp kurių yra ir visi trys „Baltijos kačiukai“, ekonomikas. Viena vertus, prekyba su Rusija, ką rodo ir vyno eksportas bei reeksportas, nesustojo. Kita, daliai Lietuvos įmonių Rusijos rinka vis dar yra svarbi, todėl muitai skaudžiai paveiks jų konkurencingumą. Tai lems, kad būtent Lietuvos įmonėms teks peržiūrėti savo eksporto planus ar mažinti gamybą ir atleisti žmones, nes naujų rinkų paieška, ką patvirtina ir Kinijos pavyzdys, užtrunka ilgai.

Pastaroji versija, prisiminus, kad rudenį vyks rinkimai, o dalis politikų pasisako už santykių su kaimynais gerinimą, irgi atrodo tikėtina – stringant eksportui prastėja ekonominiai rodikliai, mažėja apyvartos, prarandamos darbo vietos ir auga žmonių nepasitenkinimas. Toks „smagus“ hibridinio karo elementas.