Rusija grasina, jog NATO šalis sunaikintų per 30 minučių

Rusijos grasinimai branduoliniu ginklu nesiliauja. Karui Ukrainoje tęsiantis jau trečią mėnesį, Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos" vadovas D. Rogozinas pareiškė, kad branduolinio karo atveju Rusija yra pajėgi sunaikinti visas NATO šalis per 30 minučių [1].

Rusija ir toliau eskaluoja konfliktą Ukrainoje, pradėtą šių metų vasario 24 dieną. Siekiant karo veiksmus sustabdyti dar Ukrainoje ir išvengti plataus masto karo, Vakarų valstybės remia Ukrainą ginkluote, o tai ypač nepatinka Rusijos valdžiai.

Siekiant sustabdyti Vakarų partnerių pagalbą, netyla rusų grasinimai branduoliniu karu.

Neseniai apie branduolinio ginklo panaudojimą užsiminė ir Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos" vadovas D. Rogozinas. Jis teigė, kad NATO valstybes Rusijos turimi branduoliniai ginklai gali sunaikinti vos per pusvalandį.

Regis, Rusijos pareigūnai yra tvirtai įsitikinę savo karine galia ir branduoliniais resursais, nes tai jau nėra pirmasis atvejis, kai šalies aukščiausio rango veikėjai bei politikai užsimena apie branduolinio ginklo panaudojimą.

Tiesa, šiuo atveju D. Rogozinas pridėjo, kad negalima leisti, kad branduolinio ginklo panaudojimas įvyktų, nes „to pasekmės paveiks visą Žemę".

„Roscosmos" vadovas D. Rogozinas jau ne pirmą kartą pažeria skubotų ir neapdairių komentarų. Vakarų valstybėms pritaikius sankcijas Rusijai po įsiveržimo į Ukrainą, D. Rogozinas grasino Tarptautinei kosminei stočiai.

Jis taip pat teigė, kad rusiškos raketos yra „patikimiausios pasaulyje" ir kalbėjo apie tai, kad sankcijas rengiantys žmonės „serga Alzheimerio liga".

Neseniai savo „Telegram" paskyroje D. Rogozinas taip pat skelbė, kad NATO kariauja prieš Rusiją:

„Jie to nepaskelbė, bet tai nieko nekeičia. Dabar tai visiems akivaizdu" [2].

Tokie komentarai nesutampa su vieša NATO pozicija.

Balandžio mėnesį organizacija paskelbė pakartotinį pareiškimą, kuriame teigiama, kad „NATO kuo griežčiausiai smerkia visapusišką Rusijos invaziją į Ukrainą – nepriklausomą, taikią ir demokratinę šalį bei artimą NATO partnerę".

Tačiau, dažnėjantys rusų pareigūnų komentarai ir grasinimai branduoliniu ginklu gali neraminti Vakarų valstybes.

Iškart po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad perkelia savo „atgrasomąsias pajėgas", t. y. branduolinius ginklus, į „kovinės parengties" statusą.

Tai sukėlė nuogąstavimų, kad Maskva gali panaudoti „taktinius" branduolinius ginklus. Tai nereiškia branduolinio karo, tačiau dramatiškai keičia pradėto karo eigą [3].

Taktiniai branduoliniai ginklai yra tokie ginklai, kurie gali būti naudojami palyginti nedideliais atstumais. Būtent tuo jie skiriasi nuo „strateginių" branduolinių ginklų.

Vis dėlto terminas „taktinis" apima daugybę ginklų rūšių. Manoma, kad Rusija turi apie 2 000 taktinių branduolinių ginklų.

Tokie branduoliniai ginklai labai skiriasi savo galia. Jų poveikis priklausytų nuo kovinės galvutės dydžio, nuo to, kaip aukštai virš žemės ji sprogsta ir nuo aplinkos.

Palyginimui: atominės bombos, kuri Antrojo pasaulinio karo metais Hirošimoje pražudė apie 146 000 žmonių, galingumas buvo 15 kilotonų. Manoma, kad didžiausi Rusijos strateginiai ginklai yra mažiausiai 800 kilotonų.

Šiuo metu branduolinį ginklą turi devynios valstybės – Rusija turi 5977 branduolines galvutes, maždaug tiek pat (5943) turi NATO valstybės. Likusios penkios valstybės turi apie 785 branduolines galvutes.

Kol kas branduolinis ginklas buvo panaudotas vienintelį kartą, kai Jungtinės Valstijos siekė priversti Japoniją kapituliuoti Antrajame pasauliniame kare [4].