Rusija klausėsi Vokietijos pareigūnų pokalbių: užfiksuoti svarstymai smogti Krymui

Rusija klausėsi Vokietijos pareigūnų diskusijų

Penktadienį Rusijos valstybinio transliuotojo RT vadovė Margarita Simonian paskelbė slapto Vokietijos gynybos pareigūnų pokalbio garso įrašą.

Šiame įraše aukšto rango karinių oro pajėgų karininkai kalbėjo apie teorines vokiečių sparnuotųjų raketų „Taurus“ dislokavimo Ukrainoje galimybes ir galimą nusitaikymą į rusų okupuotą Krymą [1].

Įraše kalbama apie tai, kaip Ukraina galėtų panaudoti vokiškas sparnuotąsias raketas „Taurus“ kare prieš Rusiją, jei tik kancleris Olafas Scholzas persvarstys savo atsisakymą suteikti šiuos ginklus. Pokalbyje diskutuojama ir apie tai, ar „Taurus“ raketos galėtų sunaikinti Rusijos pastatytą tiltą į Ukrainos Krymo pusiasalį, kuris buvo aneksuotas.

Vis dėlto, garso įraše galima girdėti, kad pareigūnai akcentuoja, jog Vokietijoje nėra politinės valios sparnuotųjų raketų pristatymui Ukrainai. Be to, vienas iš pareigūnų pažymi, kad raketos karo eigos galbūt net nepakeistų.

Primename, kad Ukrainos vyriausybė jau ne kartą prašė pristatyti „Taurus“ raketas, kad galėtų smogti Rusijos tiekimo linijoms.

Vis dėlto, O. Scholzas nusprendė nesiųsti raketų. Pastarosiomis dienomis jis dar kartą pakartojo šią savo poziciją ir paaiškino priežastis.

Vokietijos kanclerio teigimu, raketų suteikimas Ukrainai skatintų riziką, kad Vokietija gali tiesiogiai įsitraukti į karą. Vis dėlto, būtent apie tokį įsitraukimą Rusija kalba jau dabar.

Rusai trimituoja apie galimą vokiečių įsitraukimą į karą

Pasiklausius Vokietijos pareigūnų pokalbių, dabar Rusija turi pagrindo kalbėti apie tiesioginį Vakarų partnerių įsitraukimą į karą Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad užfiksuotas pokalbis parodė „priešiškų veiksmų prieš Rusiją planavimą, įskaitant civilinės infrastruktūros naikinimą“ [2].

„Reikalaujame Vokietijos paaiškinimų“, – teigė M. Zacharova.

Savo ruožtu buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pasisakė dar aštriau.

„Juk mūsų amžini priešininkai – vokiečiai – vėl virto tik amžinais priešais. Pažiūrėkite, kaip kruopščiai ir detaliai vokiečiai aptarinėja atakas mūsų teritorijoje naudojant tolimojo nuotolio raketas, parenka taikinius, į kuriuos galima smogti, ir labiausiai tikėtinus būdus, kaip padaryti didžiausią žalą mūsų tėvynei ir mūsų žmonėms. Didžiojo tėvynės karo šauklys vėl tapo aktualus. Mirtis Vokietijos naciams okupantams“, – kalbėjo D. Medvedevas.

Kremlius oficialiai pareiškė, kad nutekintas Vokietijos pareigūnų pokalbis apie galimus smūgius Kryme įrodo, kad Vakarų šalys dalyvauja Ukrainoje vykstančiame konflikte.

„Pats įrašas leidžia manyti, kad Bundesveras iš esmės ir konkrečiai aptarinėja planus pulti Rusijos teritoriją“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

O Rusijos užsienio reikalų ministerija dėl nutekinto pokalbio išsikvietė Vokietijos ambasadorių. Diplomatas Alexanderis Grafas Lambsdorffas pirmadienio rytą atvyko į ministeriją, tačiau į žurnalistų klausimus neatsakinėjo.

Maskva atidžiai seka Vakarų partnerių komunikacijos kanalus

Vokietija pranešė mananti, jog Rusijos paskelbtas garso įrašas iš tiesų yra karinių oro pajėgų atstovų pokalbis, tačiau kol kas nėra aišku, ar jis nebuvo pakeistas. Kancleris O. Scholzas pažadėjo greitai išsiaiškinti situaciją ir apibūdino šį nutikimą kaip „labai rimtą dalyką“.

Savo ruožtu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius Vokietijos karinių oro pajėgų karininkų vidinio pokalbio nutekinimą Rusijoje pavadino „hibridine dezinformacijos ataka“:

„Tai dalis informacinio karo, kurį vykdo Putinas. Norima mus suskaldyti. Pakirsti mūsų vienybę. Ir atitinkamai mes turėtume reaguoti ypač sutelktai, bet ne mažiau ryžtingai“.

B. Pistorius pabrėžė, kad svarbu nepasiduoti tokiems triukams, pažymint, kad V. Putinas bando įvaryti pleištą į Vokietijos vidaus politiką, „pasinaudoti šiuo įrašu, kad Vokietija būtų destabilizuota ir sutrikdyta“.

Ministras taip pat pareiškė šiuo metu neturįs informacijos apie tolesnį informacijos nutekinimą ar kitų telefoninių pokalbių pasiklausymą.

Jis tikisi savaitės pradžioje sulaukti vidaus tyrimo rezultatų, kurie taip pat paaiškintų, ar paskelbtame pokalbyje aptartam turiniui buvo pasirinkta tinkama platforma. Pareigūnai buvo prisijungę per „Webex“ platformą.

Iš tiesų, Vokietijoje jau kuris laikas pastebimas susirūpinimas, kad su saugumu susiję komunikacijos kanalai nėra pakankamai apsaugoti.

Vokietijos kariuomenės bloko, atsakingo už NATO oro erdvės stebėjimą Baltijos šalyse, vadovas Swenas Jacobas sakė, kad „ypač Baltijos šalyse, kur rusai yra taip arti, svarbu žinoti, kad mūsų klausomasi“.

„Mes žinome, kad mūsų klausomasi. Įvykio vietoje esantys kariai tam yra pasirengę. Taip pat imtasi sustiprintų techninių priemonių, kad būtų išvengta pasiklausymo. Mes jau padarėme viską, ką galėjome savo nuožiūra. Tačiau taip, tai rodo, kad rusai klausosi“, – teigė jis.

O. Scholzas tolimojo nuotolio raketų Ukrainai perduoti nenori

Vokietijos kancleris praėjusią savaitę dar kartą pakartojo, kad nepritaria raketų „Taurus“ perdavimui Ukrainai. Jis tai sakė per vadinamąjį viešąjį dialogą Drezdene.

O. Scholzo nuomone, tai būtų pernelyg rizikingas žingsnis, galintis eskaluoti konfliktą. Kanclerio teigimu „netinkamai panaudotos 500 km nuotolio raketos „Taurus“ gali pataikyti į kokį nors taikinį Maskvoje“, be to, Vokietijai tai reikštų, jog reikėtų įtraukti vokiečių raketų programavimo ekspertus, kurie užtikrintų, kad raketos nelėktų į netinkamus taikinius.

Anksčiau Vokietijos kancleris ne kartą yra sakęs, kad vokiškos raketos yra daug sudėtingesnė sistema nei britų ir prancūzų.

„Manau, kad tai būtų neįmanoma... Iš pat pradžių aiškiai sakiau: Ukrainoje nebus vokiečių, NATO karių (...) ir mano pozicija išlieka tvirta“, – pabrėžė O. Scholzas.

Vokietijos kancleris taip pat akcentavo, kad NATO ir atskiros sąjungininkės neturi įsitraukti į konfliktą. Jis taip pat sakė, kad jį erzina kritika dėl atsisakymo perduoti „Taurus“ raketas Ukrainai, nes daugelis pamiršta, jog Vokietija „siunčia daug daugiau nei kiti“, šiuo metu šalis yra antra pagal dydį ginklų tiekėja Ukrainai, o jei Kongresas nepritars JAV paramai, Vokietija šiame sąraše bus pirmoji.