Rusija teigia negalinti pritarti JAV taikos planui Ukrainai

Maskva atmeta naujausius JAV taikos pasiūlymus

Maskva paskelbė, kad naujausi JAV taikos pasiūlymai yra nepriimtini Kremliui, pabrėždama ribotą pažangą, kurią D. Trumpas padarė vykdydamas savo pažadą. Jis tikino galintis užbaigti karą Ukrainoje. Tokiais pažadais dalinosi jau nuo sausio, kai pradėjo eiti pareigas.

Rusijos užsienio politikos patarėjas Sergejus Ryabkovas valstybinei žiniasklaidai teigė, kad JAV pasiūlymuose neatsižvelgiama į kai kuriuos pagrindinius Rusijos reikalavimus [1]. „Mes labai rimtai vertiname amerikiečių siūlomus modelius ir sprendimus, bet negalime viso to priimti dabartine forma“, sakė jis žurnalui „International Affairs“.

S. Ryabkovas pridūrė, kad šiuo metu pasiūlymuose „nėra vietos mūsų pagrindiniam reikalavimui spręsti problemas, susijusias su šio konflikto šakninėmis priežastimis“. Šie komentarai atspindi retą Rusijos pripažinimą, kad pastarosiomis savaitėmis derybos su JAV dėl Ukrainos užstrigo.

Tuo tarpu D. Trumpas sekmadienį viešai išreiškė savo nusivylimą V. Putinu, sakydamas, kad yra „įsiutęs“ dėl Rusijos pozicijos, ir pagrasino įvesti tarifus Rusijos naftos eksportui. Antradienį Baltieji rūmai patvirtino, kad V. Trumpas jaučia frustraciją dėl abiejų konflikto pusių lyderių.

Rusijos reikalavimai ir D. Trumpo pastangos nesutampa

V. Putinas ne kartą minėjo vadinamąsias „šaknines konflikto priežastis“, pateikdamas jas kaip pagrindą savo griežtai pozicijai dėl bet kokio galimo susitarimo. Kaip paliaubų sąlygas jis iškelia reikalavimą, kad Kyjivas pripažintų Rusijos aneksuotą Krymą ir keturis dalinai okupuotus pietryčių regionus, atitrauktų savo pajėgas iš šių teritorijų, įsipareigotų nestoti į NATO ir sutiktų su demilitarizacija.

Pastarosiomis savaitėmis V. Putinas taip pat atvirai siekia režimo pasikeitimo Ukrainoje, teigdamas, kad V. Zelenskis neturi legitimumo pasirašyti taikos susitarimą, ir siūlydamas, kad Ukrainai reikalingas išorinis valdymas. D. Trumpas, atrodo, vis labiau nekantrauja dėl progreso stokos kare, kurį jis žadėjo užbaigti per 24 valandas.

Jo tonas pasikeitė. Nuo ankstesnio susižavėjimo V. Putinu jis perėjo prie griežtesnės retorikos, tačiau vėliau sušvelnino poziciją ir pirmadienį apkaltino Ukrainą bandymu iš naujo derėtis dėl ekonominio susitarimo su JAV [2].

JAV tarpininkauti susitikimai ir lygiagretės derybos Saudo Arabijoje su Rusija bei Ukraina formaliai davė 30 dienų energetines paliaubas, tačiau abi pusės toliau atakuoja viena kitos energetikos infrastruktūrą. Maskva taip pat bandė pridėti sąlygų Juodosios jūros paliaubų susitarimui, įskaitant Europos sankcijų švelninimą, ką Briuselis greitai atmetė.

Derybų perspektyvos: Kremlius abejoja ar gali sutikti su visiškomis paliaubomis

Rusijos atstovas derybose Saudo Arabijoje Grigoris Karasinas praėjusią savaitę pripažino, kad šalys nepadarė reikšmingos pažangos ir derybos gali užsitęsti iki kitų metų. Nepaisant to, D. Trumpo komanda teigia esanti pasiryžusi sustabdyti karą.

Pats D. Trumpas sakė, kad šią savaitę planuoja dar kartą kalbėtis su V. Putinu. Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, savaitgalį praleidęs laiką su D. Trumpu, pasiūlė nustatyti balandžio 20 d. terminą V. Putinui visiškoms paliauboms įgyvendinti.

Tačiau Kremliui artimi šaltiniai mano, kad Maskva vargu ar sutiks su visiškomis paliaubomis, jei nebus įvykdyti bent kai kurie jos reikalavimai, įskaitant JAV ir kitų sąjungininkų ginklų bei žvalgybos tiekimo Ukrainai nutraukimą.

Rusijos užsienio politikos analitikas Fiodoras Lukjanovas, vadovaujantis Kremlių konsultuojančiai tarybai, teigė: „Esame pasirengę dar kurį laiką kariauti. Karo tęsimas, kurį lėtai, bet užtikrintai laimime, atitinka mūsų interesus, ypač kai pagrindinis rėmėjas [JAV] atrodo besitraukiantis. Kodėl turėtume skubėti tokioje situacijoje?“