Rusija Ukrainai ir toliau moka už gamtinių dujų tranzitą

Rusija ir toliau moka Ukrainai

Nepaisant anksčiau fiksuotų trikdžių bei nesklandumų, Rusija rugpjūčio mėnesį sumokėjo Ukrainai už gamtinių dujų tranzitą.

Praėjusią savaitę Rusijos valstybinė įmonė „Gazprom" išsiuntė mėnesinį mokėjimą Ukrainos įmonei „Naftogaz Ukrainy" ir jis buvo priimtas [1].

Ukrainos valstybinė dujų gamintoja ir importuotoja kiek anksčiau pateikė ikiteisminį ieškinį prieš „Gazprom", reikalaudama, kad Rusijos dujų milžinė sumokėtų už rezervuotus, bet nepanaudotus dujų tiekimo mastus.

Nepaisant Rusijos invazijos į Ukrainą, rusiški dujų srautai į Europą ir toliau tekėjo per Ukrainą. Vis dėlto, Vakarams mažinant priklausomybę nuo rusiškų dujų, šie srautai sumenko.

Pirminis susitarimas tarp rusų „Gazprom" ir ukrainiečių „Naftogaz Ukrainy" dėl rusiškų gamtinių dujų tranzito buvo pasiektas dar 2019 m. [2]

Tuomet Rusijos energetikos milžinė sutiko išspręsti užsitęsusį ginčą su Ukraina dėl tranzito mokesčių, o naujas susitarimas turėjo sumažinti Europos nerimą dėl to, kad konflikto atveju Rusija užsuks dujų kranelius į Europą. Vis dėlto, tuomet apie plataus masto karinį konfliktą pagalvota nebuvo.

Ukrainos dujotiekiai pasitarnauja Rusijai

„Gazprom“ rugpjūčio mėnesį vis dėlto išsiuntė mėnesinį mokėjimą Ukrainos įmonei „Naftogaz Ukrainy" už gamtinių dujų tranzitą, tačiau, kurį laiką spėliota, ar „Gazprom" iš tiesų įvykdys savo įsipareigojimus [3].

Ukrainos valstybinė dujų gamintoja ir importuotoja anksčiau pateikė ikiteisminį ieškinį prieš „Gazprom", reikalaudama, kad Rusijos dujų milžinė sumokėtų už rezervuotus, bet nepanaudotus dujotiekio limitus, skirtus Europai.

Nepaisant karo, Rusijos dujų srautai į Europą per Ukrainą nesustojo, nors ir yra gerokai sumažėję.

Įtampa tarp „Naftogaz" ir „Gazprom" dėl tranzito sąlygų ypač išaugo gegužės mėnesį, kai Ukrainos „Operator GTS Ukrainy" prarado pagrindinio dujų įleidimo taško Sochranivkoje kontrolę [4].

Tuomet operatorius „GTS Ukrainy" paskelbė force majeure ir pasiūlė „Gazprom" nukreipti dujų srautus į Europą per kitą pagrindinį dujotiekio įleidimo tašką Ukrainos Sumų regione. „Gazprom" tokį pasiūlymą atmetė.

Penkerių metų dujų tranzito sutartyje tarp „Gazprom" ir „Naftogaz" numatyta, kad šiais metais per Ukrainą į Europą turi tekėti ne mažiau kaip beveik 110 mln. kubinių metrų rusiškų dujų, o Rusijos bendrovė privalo sumokėti už užsakytą kiekį, net jei tiekiamas kiekis bus mažesnis.

Be to, Ukraina jau kurį laiką stengiasi įtikinti Vakarų sąjungininkus perkelti Rusijos gamtinių dujų tiekimą iš dujotiekio „Nord Stream 1" į Ukrainos dujotiekį ir taip padidinti Kijevo įtaką konflikte su Rusija [5].

Manoma, kad tokiu būdu Rusija būtų priversta daugiau į Europą tiekiamų dujų gabenti per Ukrainą, o tai verstų Maskvą mokėti daugiau tranzito mokesčių, kurie galėtų padėti Ukrainos gynybai karo metu ir atgrasytų Rusiją nuo galimos žalos Ukrainos dujotiekiams.

Kaip teigia Olga Bielkova, Ukrainos dujų tranzito sistemos operatoriaus tarptautinių reikalų direktorė, Rusija priklauso nuo to, ar Ukraina transportuos dujas iš Rusijos į Europą.

„Tai yra kažkas, ką galime panaudoti diskusijose su jais, o Europa gali padėti", – teigė O. Bielkova.

Tuo tarpu bendrovės „Naftogaz" patarėjas Danielis Vajdičius sakė, kad viso „Nord Stream 1" srauto perkėlimas į Ukrainos sistemą suteiktų Kijevui daugiau galios diskusijose su Maskva ir parodytų Kremliui, kad Europa savo saugumą sieja su Ukrainos saugumu.

Šiuo metu „Nord Stream 1" dujotiekiu Rusija vien į Vokietiją per metus tiekia 55 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Dar 40 mlrd. kubinių metrų į Europą ji gabena per Ukrainos dujų transportavimo sistemą ir moka Ukrainai tranzito mokesčius JAV doleriais [6].

Ukrainos valdžios duomenimis, šalies vamzdynų sistema turi daugiau kaip 100 mlrd. kubinių metrų laisvų pajėgumų ir galėtų lengvai priimti visą „Nord Stream 1" srautą.

„Naftogaz“ susiduria su finansinėmis problemomis

Nors Rusija ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus, Ukrainos nacionalinei dujų įmonei „Naftogaz" gresia rimtos problemos. Įmonės akcininkai kalba apie įsipareigojimų nevykdymą ir dvejus metus trunkančius mokėjimų įšaldymus.

„Naftogaz" jau praleido 335 mln. dolerių vertės euroobligacijų grąžinimo terminą ir derėjosi su investuotojais dėl mokėjimų atidėjimo. Jei „Naftogaz" nebus pajėgi sumokėti, investuotojai gali pradėti teisminius procesus ir vietoj mokėjimo areštuoti visą įmonės turtą.

Iki šildymo sezono pradžios likus vos keliems mėnesiams, Ukraina savo dujų saugyklas yra pripildžiusi tik iki 22 % pajėgumo ir turi nusipirkti dar apie 5 mlrd. kubinių metrų dujų, kurių vertė siekia 7,8 mlrd. dolerių. Vis dėlto, nėra aišku, ar į karą įtraukta valstybė savo biudžete pajėgs atrasti tiek pinigų. Nerimaujama ir dėl to, iš kur dujas įsigyti: Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pastaroji nutraukė rusiškų dujų pirkimą.