Rusijos bėdos: jau genda ir iranietiški dronai

Iranietiški dronai nuvilia rusus

JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnai ir žvalgyba, išanalizavusi sukauptus duomenis teigia, kad Rusija, iš Irano įsigijusi kovos dronų siuntą, jau patiria pirmąsias nesėkmes ir nėra patenkinta pirkiniu [1].

Rugpjūčio 19 d. Rusiją pasiekė pirmoji karinių dronų iš Irano siunta. Ateityje numatyta, kad Rusija gaus dar dešimtis tokių bepiločių orlaivių.

Tačiau Rusijos kariuomenės vadovybė nėra patenkinta pirmaisiais dronų bandymų rezultatais. Jau spėjo paaiškėti, kad dalis technikos yra brokuota ir netinkama greitu metu mesti į kovą.

Rusijos sprendimas įsigyti dronus iš Irano Vakaruose buvo pasitiktas su nerimu. Imta kalbėti, kad būtent šis karinis papildymas gali pakeisti karo Ukrainoje eigą. Tačiau įsigyti dronai neatitinka rusų kariuomenės vadų lūkesčių.

Tuo tarpu pati Ukraina karinių dronų pagalba naikina priešų karinę infrastruktūrą. Ukrainai dronus tiekia Turkija ir Vakarų valstybės [2].

Pirkinys nepasiteisino, o karinės atsargos senka

Pasak JAV prezidento J. Bideno administracijos pareigūnų, Rusija reiškia nepasitenkinimą iš Teherano gautais dronais.

Buvo tikimasi, kad ginklai bus tinkami naudoti kare Ukrainoje, tačiau dalis jų yra brokuoti. Jų taisymas užtruks, o karinės paspirties ilgai laukti Rusija nėra nusiteikusi.

JAV pareigūnai su žiniasklaida kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nedetalizavo „daugybės gedimų", kuriuos neva pastebėjo rusai.

„Sistemoje yra kelios klaidos. Rusai nėra patenkinti", – teigiama glaustuose JAV pareigūnų pranešimuose.

Problema rusams gali tapti ir tai, kad Irano bepiločių orlaivių sandoris neapsiriboja viena siunta. Rusija iš Teherano sutiko įsigyti šimtus „Mohajer-6" ir „Shahed" serijos dronų.

Be to, Rusijos kariai vyksta į Iraną ir ten dalyvauja kelių savaičių mokymuose, kur yra mokomi, kaip mūšyje tinkamai panaudoti šiuos ginklus. Jeigu ginklai nėra kokybiški, tokie mokymai tampa tikru laiko švaistymu, kurio Rusija sau leisti negali.

Rusija susiduria su karinių pajėgų stygiumi, manoma, kad gali kviesti į kariuomenę net kalinius

Tai, kad dronų mesti į pagrindines kovas Ukrainoje nepavyksta, yra rimta problema Rusijai, kuri susiduria su karinių pajėgumų stygiumi.

Paskutinės JAV žvalgybos išvados teigia, kad jau 6 mėnesius vykstančiame kare Rusija jaučia „didelį smogiamosios jėgos trūkumą".

Apie tai signalizuoja ir beviltiški valdžios bandymai į kariuomenę pritraukti daugiau savanorių. JAV duomenimis, Rusija iš dalies siekia išspręsti karių trūkumo problemą versdama anksčiau kare sužeistus karius grįžti į kovą, samdydama personalą iš privačių saugos bendrovių ir net verbuodama iš kalėjimų [3].

Manoma, kad Rusijos gynybos ministerija netrukus oficialiai parengs įsaką, kuriuo ilgiems metams kalėjime nuteistiems nusikaltėliams būtų suteikiama malonė ir net finansinė kompensacija už sutikimą dalyvauti kare.

Be to, JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos ir Irano bendradarbiavimas ginklų srityje parodo, kad Rusija yra patekusi į sudėtingą situaciją. Dalis neutralių valstybių, net ir užsiimančių karinių dronų technologija, nesiryžta tiekti ginklų Rusijai.

Ukrainos pajėgos geba tikslingai išnaudoti dronus

Kol Rusija susiduria su problemomis dėl nekokybiškos dronų iš Irano siuntos, bepiločių orlaivių teikiama galia skuba naudotis Ukrainos pajėgos.

Ukrainos kariuomenė pastarosiomis savaitėmis geba surengti ne vieną sėkmingą ataką prieš priešų infrastruktūros objektus, o tai įgyvendinti padeda būtent bepiločiai orlaiviai.

Jie geba surinkti informaciją apie Rusijos šarvuotąsias transporto priemones ir karius, kuriuos turėjo sunaikinti Ukrainos artilerija ir raketos [4].

Ukraina naudojasi Turkijoje pagamintais ir visame pasaulyje vertinamais kariniais dronais. Be to, Pentagonas Ukrainai yra suteikęs šimtus mažų kamikadzių dronų, kurie gali nuskristi palyginti nedidelį atstumą ir susprogdinti šarvuotąsias transporto priemones ar karius. Neseniai JAV Ukrainai pradėjo tiekti ir ilgesnio nuotolio žvalgybinius dronus „Scan Eagles".