Rusijos centrinis bankas padavė ES į teismą dėl 210 mlrd. eurų įšaldymo

Maskva teigia, kad turto įšaldymas pažeidžia tarptautinę teisę ir suvereniteto principą

Rusijos centrinis bankas kreipėsi į teismą, ginčydamas neterminuotą savo suverenių aktyvų įšaldymą. Ieškinys Europos Sąjungos Bendrajam Teismui Liuksemburge buvo pateiktas vasario 27 dieną, tačiau apie jį trumpu pranešimu spaudai paskelbta tik antradienio rytą. [1]

Kalbama apie maždaug 210 mlrd. eurų vertės turtą. Iš jų apie 185 mlrd. eurų laikomi Briuselyje įsikūrusioje finansinių paslaugų bendrovėje „Euroclear“, kurią Maskva jau yra padavusi į teismą anksčiau. Europos Sąjunga šį sprendimą priėmė pernai, siekdama sustiprinti savo pozicijas derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos ir neleisti Maskvai naudotis šiais pinigais savo reikmėms.

Rusijos centrinis bankas teigia, kad ilgalaikis aktyvų įšaldymas „pažeidžia pagrindines ir neatimamas teises į teisingumą, nuosavybės neliečiamumą ir valstybių bei jų centrinių bankų suvereniteto imuniteto principą, garantuojamus tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teise, prieštarauja teisinės valstybės pagrindams ir negali būti laikomas suderinamu su teisės viršenybės principu“.

Briuselis sprendimą grindžia karo sukeltais ekonominiais padariniais

Ginčijamas reglamentas buvo suderintas praėjusių metų gruodį, vykstant intensyvioms deryboms dėl 90 mlrd. eurų naujos finansinės paramos Ukrainai.

Ilgalaikis turto įšaldymas priimtas remiantis ES sutarčių 122 straipsniu. Ši nuostata anksčiau taikyta ekonominių krizių metu, įskaitant COVID-19 pandemiją ir energetikos krizę. Sprendimui pakanka kvalifikuotos valstybių narių daugumos.

Europos Komisija argumentavo, kad Rusijos pradėtas karas sukėlė „rimtą ekonominį poveikį“ visai Europos Sąjungai. Pasak Komisijos, tai lėmė „rimtus tiekimo sutrikimus, didesnį neapibrėžtumą, išaugusias rizikos premijas, mažesnes investicijas ir vartojimą“, taip pat įvairias hibridines atakas – dronų įsiveržimus, sabotažą ir dezinformacijos kampanijas.

Pagal galiojančias taisykles 210 mlrd. eurų būtų atlaisvinti tik tada, jei Rusija įvykdytų tris sąlygas: nutrauktų agresijos karą, atlygintų žalą Ukrainai ir nebekeltų „rimtos sunkių ekonominių sunkumų rizikos“ Europos ekonomikai. [2]

Maskva yra kategoriškai atmetusi galimybę mokėti kompensacijas Kyjivui, todėl tikimybė, kad lėšos bus greitai grąžintos, vertinama skeptiškai.

Gruodį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Mes siunčiame aiškų signalą Rusijai, kad kol šis brutalus agresijos karas tęsiasi, Rusijos kaina tik didės.“ Ji taip pat pridūrė: „Tai stipri žinia Ukrainai: norime užtikrinti, kad mūsų drąsi kaimynė taptų dar stipresnė tiek mūšio lauke, tiek prie derybų stalo.“

Maskva kaltina Briuselį procedūriniais pažeidimais

Rusijos centrinis bankas teigia, kad Briuselis „padarė rimtų procedūrinių pažeidimų“, nes sprendimą priėmė kvalifikuota dauguma pagal 122 straipsnį, o ne vienbalsiai, kaip įprasta užsienio politikos klausimais.

Panašią kritiką gruodį išsakė ir Vengrija, kuri nepritarė papildomai paramai Ukrainai.

Europos Komisija kol kas nepakomentavo naujojo ieškinio. Anksčiau, kai Maskva padavė į teismą „Euroclear“, Komisija tokius veiksmus buvo įvardijusi kaip „spekuliatyvius“ ir nepagrįstus.

Šiuo metu galiojantis reglamentas taip pat draudžia Europos Sąjungoje pripažinti ir vykdyti bet kokius reikalavimus, pateiktus „ryšium su“ įšaldytais Rusijos aktyvais.