Rusijos generolo nužudymas Maskvoje: kas tas I. Kirilovo žudikas?

Ukrainijos suorganizuoto sprogimo metu žuvo du aukšto rango Rusijos kariškiai: Kirilovas ir Polikarpovas

Maskvoje įvykęs sprogimas, per kurį žuvo Rusijos generolas Igoris Kirilovas ir jo pavaduotojas majoras Polikarpovas, sukėlė didelį rezonansą tiek Rusijos viduje, tiek tarptautinėje erdvėje. Šis išpuolis paskatino Rusijos užsienio reikalų ministeriją kaltinti Ukrainą bei jos sąjungininkus žiauriais teroristiniais išpuoliais. Be to, per itin trumpą laiką buvo paviešinti nauji faktai apie išpuolį įvykdžiusį asmenį.

Gruodžio 17 dienos ryte Maskvos pietryčiuose, prie gyvenamojo namo, esančio Riazanskio prospekte, nugriaudėjo sprogimas. Kaip pranešė Rusijos žiniasklaida, sprogimo epicentras buvo netoli pastato įėjimo, o sprogmuo buvo padėtas ant elektrinio paspirtuko. Per sprogimą žuvo du aukšto rango Rusijos kariškiai: generolas Igoris Kirilovas – Rusijos radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos pajėgų vadas – bei jo pavaduotojas majoras Polikarpovas.

Šis išpuolis iš karto buvo įvardytas kaip teroristinis aktas, o atsakomybę už jį prisiėmė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), kuri tokią ataką pavadino „specialiąja operacija“.

Teroristinį išpuolį įvykdė vos 1995 metais gimęs uzbekas: susiviliojo 100 tūkst. dolerių ir kelione į ES

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pranešė, kad išpuolį įvykdė vos 29 metų Uzbekistano pilietis [1]. Jis buvo suimtas po bendros FSB, Rusijos vidaus reikalų ministerijos ir Tyrimų komiteto operacijos.

Pasak FSB, Uzbekistano pilietį užverbavo Ukrainos žvalgybos tarnybos, kurios pažadėjo jam 100 000 JAV dolerių atlygį ir galimybę keliauti į bet kurią Europos Sąjungos šalį.

Įvykdyti užduotį jis buvo atsiųstas į Maskvą, kur gavo galingą savadarbį sprogstamąjį įtaisą. Vykdytojas sprogmenį padėjo ant elektrinio paspirtuko ir pastatė jį netoli generolo I. Kirilovo gyvenamosios vietos įėjimo.

Kad išpuolis būtų sėkmingas, uzbekas pasinaudojo automobilių dalijimosi paslauga (angl. car-sharing), jog galėtų stebėti generolo namą iš saugaus atstumo. Automobilyje jis įrengė Wi-Fi vaizdo kamerą, kuri tiesiogiai transliavo vaizdą Ukrainoje esantiems išpuolio organizatoriams. Gavus informaciją apie tai, kad generolas su pavaduotoju išeina iš pastato, sprogmuo buvo detonuotas nuotoliniu būdu.

FSB pažymėjo, kad sulaikytasis Uzbekistano pilietis prisipažino dėl savo veiksmų ir atskleidė, kad buvo verbuojamas bei koordinuojamas Ukrainos žvalgybos tarnybų.

Rusija pažėrė griežtus kaltinimus Vakarų šalims: apkaltino, jog šios remia karo nusikaltimus

Iškart po išpuolio Rusijos užsienio reikalų ministerija sukritikavo Ukrainos sąjungininkes, ypač Vakarų šalis, kad jos esą „pritaria Kyjivo režimo smogikų karo nusikaltimams“. Ministerijos atstovė išplatino pranešimą platformoje „Telegram“, kuriame teigiama, kad „visi, kurie sveikina teroristinius išpuolius ar tyčia juos slepia, yra bendrininkai“.

Šis pareiškimas aiškiai nukreiptas į Vakarų valstybes, kurios teikia karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai. Rusija pareiškė, kad Vakarų nesugebėjimas griežtai pasmerkti šio išpuolio reiškia tyčinį nusikaltimo slėpimą.

Be to, FSB paskelbė, kad Uzbekistano pilietis šiuo metu sulaikytas ir yra apkaltintas pagal keturis rimtus Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnius:

• 205 straipsnis – teroristinis aktas;
• 105 straipsnis – žmogžudystė;
• 222.1 straipsnis – neteisėtas sprogmenų laikymas ir gabenimas;
• 223.1 straipsnis – neteisėtas sprogmenų gaminimas.

Šie kaltinimai yra itin sunkūs. Pagal Rusijos įstatymus už juos gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. FSB taip pat pažymėjo, kad bus tęsiamas tyrimas siekiant nustatyti ir surasti visus Ukrainos žvalgybos darbuotojus, kurie dalyvavo rengiant šį išpuolį.