Ryškiaspalvėje kolekcijoje – retos chrizantemų veislės iš įvairų šalių

Nuostabios chrizantemų veislės sukauptos per kelerius metus

Chrizantemų kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune pradėta kaupti prieš keletą metų: tai lauke žiemojantys daugiamečiai augalai, kurių veislės praktiškai visos atkeliavo iš kitų šalių botanikos sodų, padovanotos komandiruočių metu užmegztų tarpasmeninių ir tarpinstitucinių ryšių dėka.

„Nuvažiuoji į, tarkime, Sakartvelo Tbilisio botanikos sodą, žiūrėk, ir grįžti su keletu chrizantemų veislių dovanų“, – šypsosi VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Kolekcija, kurioje šiuo metu yra apie 30 veislių, surinkta bendradarbiaujant su įvairių šalių botanikos sodais, kolekcininkais. Daugiausia veislių parvežta ir Nacionalinio Kijevo botanikos sodo (Kijevas, Ukraina), Centrinio botanikos sodo (Minskas, Baltarusija). Kelios veislės atkeliavo iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo (Vilnius), VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo (Šiauliai), privačių kolekcininkų, Nacionalinio Sakartvelo botanikos sodo (Tbilisis, Sakartvelas), Prahos botanikos sodo (Praha, Čekija).

Visos jos sėkmingai žiemoja lauke, o pirmosios pražysta jau liepos viduryje: anksčiausiai – veislės „Matchsticks“ ir „Osenneye Izobiliye“. Vėlyviausios – „Aisa“, „Herbstbrokat“, „Šlapanická Vladenka“.

„Jei Tbilisyje kažkuri vėlyva veislė puikiausiai žydi lauke, tai Lietuvoje gali ir nespėti pražysti, tad norint pamatyti tokių chrizantemų žiedus, jas tenka pernešti į šiltnamį“, – pasakoja dr. A. Balsevičius.

Jis taip pat pastebi, kad ypač chrizantemas mėgsta slavai – šios gėlės be galo populiarios ir kaimyninėje Lenkijoje. Tuo tarpu Sakartvele, Nacionaliniame šalies botanikos sode Tbilisyje, spalio mėnesį paprastai rengiama didelė chrizantemų šventė, juolab kad parodyti ir pasididžiuoti išties yra kuo: šis sodas turi sukaupęs įspūdingą apie 300 chrizantemų veislių kolekciją.

Chrizantemos – neįnoringi augalai, galintys papuošti kiekvieną gėlyną

Lauke žiemojančios chrizantemos nėra įnoringi augalai: jos lengvai dauginamos, gan atsparios ligoms ir kenkėjams, ilgai žydi. Tiesa, kaip pabrėžia VDU Botanikos sodo specialistai, chrizantemoms labai svarbi augimo vieta – joms būtina šviesa. Pasodinus augalus pavėsyje, ypač, jeigu ruduo šaltas ir lietingas, yra tikimybė, kad vėlyviausios veislės gali nepražysti arba žydės negausiai. Taip pat augalas nemėgsta užmirkusios dirvos.

Nors VDU botanikos sode Kaune auginamos chrizantemos žiemoja daugiausiai nepridengtos, tačiau auginant jautresnes veisles rekomenduojama jas pridengti, pamulčiuoti lapais ar durpėmis, uždengti eglišakiais, tiesa, reikia žiūrėti, kad pavasarį po durpių sluoksniu augalas nenušustų.

Ir dar: jei norite, kad jūsų chrizantemos sėkmingai žiemotų, jas persodinti ir dauginti patartina pavasarį.

Rudeninių gėlynų kvapni puošmena – ne tik kapams

Šie puošnūs augalai itin dera su daugybe vienmečių ir daugiamečių gėlių, be to, kai kurios veislės – ypač geltonžiedės – maloniai kvepia medumi.

Pagal žiedyno formą chrizantemos gali būti tuščiavidurės, pusiau pilnavidurės, pilnavidurės ir vamzdelinės. Pagal aukštį – žemaūgės (25–40 cm), vidutinio aukščio (50–60 cm) ir aukštaūgės (70–100 cm). Tad pasirinkti norimus derinius savo gėlynui tikrai yra iš ko.

Chrizantemos ypač tinka gėlynuose su krūminiais, šiurkščialapiais ar virgininiais astrais, puikūs jų deriniai šalia rykštenių, saulakių, saulainių, su siauralapiais varpiniais žolynais, rudbekijomis, ežiuolėmis, ožekšniais, raugerškiais.