Vienas įrašas.549 592akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

SAM siūlo naują tvarką: darbuotojai gautų algą už nieko neveikimą?

•Verslas•Evelina Aukštakalnytė
3 šaltiniai
Komentuoti (0)

Darbuotojas apie ligą darbdavį galėtų informuoti SMS žinute

Eiti į darbą šiandien ar neiti? Su tokiu klausimu kasryt susidurtų darbuotojai, kurie ir taip sunkiai rytais pakyla iš lovos ir žingsniuoja į savo darbo vietą iš pareigos. Bijoma, kad jeigu įsigaliotų nauji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymai, pats darbuotojas galėtų nuspręsti, kada jis serga ir neina į darbą, o už tai gautų ir atlyginimą.

SAM siūlo revoliucingą pokytį – darbuotojams būtų leista patiems nuspręsti, kada jie serga, be jokios gydytojo pažymos. Pirmąsias dvi nedarbingumo dienas ir dabar apmoka darbdavys, todėl, pasak ministrės Marijos Jakubauskienės, logiška leisti žmogui tiesiog informuoti savo darbdavį apie ligą telefonu ar el. paštu [1].

Tokia sistema, ministerijos teigimu, sumažintų eiles gydymo įstaigose ir padėtų gydytojams sutelkti dėmesį į rimtesnius atvejus.

Apie negalavimą darbdavį pakaktų informuoti SMS žinute. Pexels nuotrauka

Verslas vertina skeptiškai – ar nebus piktnaudžiavimo?

Tačiau verslas tokį siūlymą vertina kaip Pandoros skrynią, kuri gali atverti kelią masiškam piktnaudžiavimui. Lietuvos verslo konfederacijos vadovė Ineta Rizgelė teigia, kad darbuotojai galėtų pradėti naudotis šiomis dienomis kaip papildomomis apmokamomis atostogomis, o darbdaviai neturėtų jokių priemonių patikrinti, ar darbuotojas iš tikrųjų serga.

Toks vienpusis sprendimo modelis, pasak jos, išbalansuotų darbo organizavimą, ypač gamybos ir paslaugų sektoriuose.

Dar didesnį susirūpinimą kelia administracinė našta, kurią tektų prisiimti darbdaviams. Lietuvos pramonininkų konfederacija primena, kad smulkios įmonės dažnai neturi pakankamai resursų, jog galėtų tvarkyti su sveikatos patikrinimu ir duomenų teikimu „Sodrai“ susijusius reikalus. Tokia atsakomybė, jų manymu, neturėtų būti perkeliama verslui ant pečių – tai yra gydytojų ir sveikatos priežiūros sistemos funkcija.

Tuo tarpu verslo atstovai pabrėžia, kad ir esama sistema yra pakankamai lanksti – daugelis įmonių jau leidžia darbuotojams likti namuose dėl prastos savijautos be nedarbingumo pažymėjimo. Tačiau privalomos naujos taisyklės galėtų tik paskatinti neteisėtus pravaikštų „legalizavimus“.

Vietoj to, verslas ragina SAM spręsti esmines problemas – tobulinti nuotolinių konsultacijų prieinamumą, skaidrinti nedarbingumo pažymėjimų išdavimą ir efektyvinti gydytojų darbą, neužkraunant papildomos naštos darbdaviams.

Jau kurį laiką biuleteniai išduodami nuotoliniu būdu

Nedarbingumo pažymėjimų išdavimas nuotoliniu būdu Lietuvoje tapo galimas nuo lapkričio pradžios, kai buvo įdiegta supaprastinta tvarka dėl užkrečiamųjų ligų, tokių kaip gripas, COVID-19 ir kitos ūmios kvėpavimo takų ligos. Ši tvarka leidžia gydytojams išrašyti nedarbingumo pažymėjimus tiesiogiai per nuotolines konsultacijas, žinoma, ne visais atvejais.

Nuotolinis nedarbingumo pažymėjimo išdavimas suteikia pacientams galimybę gauti medicininį dokumentą nesilankant pas gydytoją, kas itin patogu, kai yra didelis užkrečiamų ligų paplitimas arba kai pacientas negali atvykti į gydymo įstaigą.

Tokie pažymėjimai dažniausiai išduodami, kai pacientas jau yra žinomas gydytojui ir jo būklė yra aiški – pavyzdžiui, užkimęs balsas, kosulys ar nuovargis. Nuotoliniu būdu išduodamas nedarbingumas taip pat gali būti suteiktas, jei pacientas turi aiškius ligos simptomus ir gydytojas įsitikinęs, kad jis negali dirbti.

Susirgus savaitgaliais išmoką gausite ne visada

Tuo tarpu susirgus dirbantiems pagal nestandartinį ar slenkantį grafiką – ypač savaitgaliais – dažnai kyla klausimų dėl ligos išmokų [3].

Pavyzdžiui, jei žmogus gauna nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiui, kai pagal grafiką turėjo dirbti savaitgalį, tačiau išmoka jam mokama tik už darbo dienas nuo pirmadienio iki penktadienio. Tokiais atvejais dalis planuotų pajamų lieka nekompensuota. Ši situacija aktuali daugeliui, ypač studentams ir tiems, kurie dirba ne visą darbo savaitę arba tik savaitgaliais.

„Sodros“ atstovai paaiškina, kad ligos išmokos apskaičiuojamos remiantis penkių darbo dienų savaitės modeliu, nes darbdaviai neteikia informacijos apie individualius darbo grafikus.

Tai reiškia, kad net jei žmogaus faktinės darbo dienos yra savaitgaliais, išmokos už tas dienas nebus mokamos.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.