Sankcijomis užsimojo net prieš Rusijos Ortodoksų bažnyčios vadovą

Trečiadienį Europos Komisija (EK) pasiūlė įvesti sankcijas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchui Kirilui [1]. Toks siūlymas pateiktas atsižvelgiant į svarbų patriarcho Kirilo vaidmenį Rusijos politinėje arenoje bei visuomenėje. Balandžio mėnesį analogišką pasiūlymą sankcionuoti Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą siūlė ir Lietuva [2].

Siūlymas įvesti sankcijas patriarchui Kirilui pateiktas kartu su projektu, kuriame siekiama įvesti embargą rusiškos naftos produktų importui. Taip pat išplečiamas ir sankcionuotų Rusijos politikų ir oligarchų sąrašas, plečiamos ekonominės sankcijos bankams.

Remiantis Europos išorės sprendimų tarnybos dokumentu, patriarchas Kirilas yra laikomas vienu iš ryškiausių Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą rėmėjų ir pagrindinis veikėjas, stiprinantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino retoriką dėl Ukrainos [3].

EK atkreipė dėmesį į keletą Kirilo pamokslų, kuriuose Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas pasisakė už karą. Patriarchas yra kalbėjęs apie „rusų karius, kovojančius Ukrainoje už rusų pasaulį ir šventąją Rusiją".

Po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas apkaltino Rusiją vykdant genocidą, Kirilas ragino „dvasiškai išvalyti Ukrainą" ir pavadino Rusijos agresiją „religinio valymo operacija".

Sankcijų siūlymas patriarchui Kirilui

Be to, dvasininkas laimino rusų karius, ginklus ir karinę techniką, naudojamą kare Ukrainoje.

„Dėl to patriarchas Kirilas yra atsakingas už tai, kad remia ar įgyvendina veiksmus ar politiką, kurie kenkia ar kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, taip pat stabilumui ir saugumui šalyje", – rašoma Europos išorės sprendimų tarnybos dokumente.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas yra ilgametis V. Putino sąjungininkas, leidžiantis savo tautai suprasti, kad V. Putino invazija į Ukrainą tapo kone šventuoju Rusijos karu.

Rusijos prezidento geopolitinės ambicijos glaudžiai susijusios su tikėjimu, kurį jis naudoja siekdamas suvienyti tautą.

V. Putinas supynė nacionalizmą, tikėjimą, konservatyvias vertybes ir „Russkij mir" („rusų pasaulio") atkūrimo idėją [4] .

Dabartinis karas Ukrainoje nėra pirmas kartas, kai patriarchas Kirilas pritaria agresijai. Į Sirijos karą įsitraukus Rusijai, Sirijos miestų, pavyzdžiui, Alepo, naikinimą jis prilygino kovai su netikinčiaisiais.

Patriarcho Kirilo vaidmuo Rusijos politikoje

„Kova su terorizmu yra šventa kova ir šiandien mūsų šalis yra bene aktyviausia su juo kovojanti jėga pasaulyje", – tuomet sakė Kirilas.

Dėl tokios pozicijos Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas sulaukia kritikos. Katalikų Bažnyčios popiežius Pranciškus teigia, jog kalbėjosi su Kirilu, tačiau pokalbis nieko nedavė.

Popiežius pasakojo, kad pokalbio metu patriarchas Kirilas skaitė įvairius karo pateisinimus. Popiežius Pranciškus teigia perspėjęs Kirilą „netapti Putino klapčiuku" [5].

Europos žmogaus teisių aktyvistai iš organizacijos „Žmogaus teisės be sienų" apkaltino Kirilą „agresijos ir nusikaltimų žmoniškumui kurstymu, atvirai remiant Rusijos invaziją į Ukrainą". Jie ragina Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) pateikti jam kaltinimus.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovu Kirilas tapo 2008 m.