Saugius pasaulyje šimtmečius naudojamus papildus Lietuvoje liepta sunaikinti

Moksliniai straipsniai apie grybų poveikį sveikatai prilyginti neteisėtai reklamai

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skelbia išnagrinėjusi bylą dėl MB „Pjaunu grybą“ skleistos maisto papildų reklamos, kurioje buvo užsimenama apie žmogaus ligų gydymo ir profilaktines savybes. Jaunas nedidelis verslas savo gaminiuose naudoja ir atskirai pardavinėja egzotinius grybus ir jų dalis. Grybai saugūs vartoti, visame pasaulyje leidžiami, nedraudžiami, sveikatai nekenksmingi, priešingai, natūralioje medicinoje vertinami, kaip padedantys išvengti ligų arba greičiau nuo jų pasveikti. Bet Lietuva – stebuklų kraštas, kas galima kitur, negalima čia.

Vartotojų teisės pareiškė, kad įmonė, rašydama apie savo parduodamus maisto papildus, vartojo sveikatingumo teiginius, kuriais nurodoma ar užsimenama apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas sveikatingumo savybes, kurių jie neturi.

Reklamoje buvo tokie teiginiai, kaip: „gali padėti pagerinti atmintį, dėmesį ir koncentraciją; „manoma, kad jis gali būti naudingas sergant (arba prevenciškai) tokiomis ligomis kaip Alzheimerio liga ir demencija.”; „tyrimų duomenimis, gericijus gali padėti sumažinti nerimo ir depresijos simptomus. gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir pagerinti širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą; „didelio susidomėjimo susilaukė cordyceps priešvėžinės savybės ir gebėjimas sumažinti ar net panaikinti tradiciniais vėžio gydymo metodais sukeltus šalutinius poveikius”; „cordyceps gali padėti sumažinti vėžio gydymo sukeltą šalutinį poveikį.“ ir pan.

Nepaisant to, kad įmonė visus savo žodžius pagrindė nuorodomis į mokslininkų tyrimus, Lietuvos vartotojų teisės žino geriau, nei mokslininkai. Jie žino, kad „vartotojai, skaitydami bendrovės informaciją galėjo nepagrįstai sudaryti įspūdį, kad reklamuoti maisto papildai yra naudingi sveikatai ar su sveikata susijusiai gerai savijautai, gali padėti sustiprinti imuninę sistemą, apsisaugoti nuo infekcijų bei ligų“.

Žinoma, šitas jų teiginys teisingas tik tada, jei tie papildai nepadeda. Bet to fakto niekas nekvestionuoja, matyt, vartotojų teisėms dar užtenka proto nesiginčyti su mokslininkais, atlikusiais ne vieną tyrimą ir įrodžiusiais vienų ar kitų medžiagų veiksmingumą.

Bet šiaip jau, vartotojų teisės nusprendė, kad moksliniai straipsniai ir jų išvados yra reklamos pažeidimas, ir jaunam verslui skyrė 1,5 tūkst.eurų dydžio baudą [1].

MB „Pjaunu grybą“ liepė sunaikinti produkciją

Dar didesnis kalėdinis stebuklas yra tai, kad baudos, pasirodo, neužteko. Po konkurentų skundo institucijos liepė MB „Pjaunų grybą“ produkciją… sunaikinti. Kodėl? Nes kai kurių produktų sudedamosios dalys, pasirodo, gali būti pardavinėjamos tik papildų forma. Į, tarkim, šokoladą, jų dėti negalima. Kodėl? Na va, tiesiog negalima.

„Šį kartą viskas pasiekia absurdiškumo viršūnę, įsakymas sunaikinti pieninį šokoladą ir migdolų riešutų kremą, nes sudėtyje yra beržo juodgrybis ir kordicepsas (tas kurį leidžiama pardavinėti ES, ir tas kuris didelėje pasaulio dalyje vartojamas maistui), pasirodo gali būti tik maisto papildas (čia šiaip pasirinktai kiekvienos šalies reikalas, bet mūsuose savo sprendimų nekuria, tik žiūri bendrą EU duomenų bazę, kur grybai prilyginami pomidorams, dėl ko ir nesame gavę jokių ES paramų). Bet tebūnie, su viskuo sutinkam, mes įstatymų laikomės“, – apie sprendimą rašo mažoji bendrija.

Tačiau ir čia dar ne viskas. Pasirodo, kad kol kas tik „Pjaunu grybą“ negalima tik papildų forma leidžiamų sudedamųjų dalių dėti į šokoladą. Kitiems galima ir nieko čia tokio, produkcijos sunaikinti neliepia.

„Kodėl lietuviškos ir Europos parduotuvės užtvindytos pavyzdžiui grybų kavomis su tuo pačiu kordicepsu ir chaga, pavyzdžiui garsaus SUOMIŲ (EU) gamintojo „Four sigmatic“, kuris jomis baigia užkariauti pasaulį.

Tebūnie - tegul Lietuvoje pardavinėja Suomiai, taip saugome ir skatiname vietinį verslą“, – rašo verslininkai.

Jie sakė klausę, ar galėtų nors padovanoti pagamintą produkciją, juk ji saugi, kokybiška, rankų darbo, su sertifikuotais ingridientais. Deja, biurokratizmas tarė savo žodį – sunaikinti, ir taškas [2].

Homeopatiniai vaistai – viskas gerai, o homeopatinė produkcija naikinama

Homeopatija, kitaip tariant, natūralioji medicina, nors ir laikoma alternatyvia medicinos rūšimi, tačiau iš mūsų gyvenimo nėra dingusi. Ir čia kalba eina ne tik apie pačių surinktas uogas, arbatas, grybus, medų, sulą, natūralius jėgų atgavimo būdus ir panašiai.

Homeopatinių vaistų yra pilnos vaistinės. Nuo tų pačių arbatų, iki priemonių virškinimui,širdies darbui, nuovargiui, miegui gerinti, iki slogos ir peršalimo simptomus mažinančių. Didelė dalis nereceptinių vaistų yra ne kitokie, o būtent homeopatiniai. Juos rekomenduoja patys gydytojai, vaistininkai, žmonės juos perka, naudoja, ir jie kažkam padeda.

Tokių vaistų aprašymuose būna aiškiai parašyta, kad vaistas „GALI“ padėti vienu ar kitu klausimu. Gali, tai dar nereiškia, kad padės.

Taip pat ir su papildais iš grybų – MB „Pjaunu grybą“ niekur ir neteigė, kad vienas ar kitas papildas išgydys nuo ligų, rašė, kad GALI padėti. Tačiau čia, skirtingai nei vaistinėse, vartotojų teisėms toji galimybė pasirodė per didelė prieštara jų matomai tiesai.

Vartotojų teisės yra ne kartą purčiusios ir eterinių aliejų pardavėjus. Kaip teigia vartotojų teisės, eteriniai aliejai negydo, todėl rašyti, kad jie gali padėti su kažkokiais ligos simptomais, yra draudžiama. Tą jie yra parašę savo išleistume lankstinuke didžiosiomis raidėmis, ryškiai raudonai.

„Esame turėję ne vieną patikrinimą, kurį iniciavo vartotojų teisių apsaugos tarnyba - turėjome įrodyti, kad mūsų gaminiai paženklinti teisingai ir mes jokiu būdu neklaidiname vartotojo. Įrodėme. Galbūt iš šono atrodo, kad kosmetikos gamyba (eteriniai aliejai irgi priskiriami kosmetikos gaminiams) Lietuvoje yra apleista sritis ir mažai kas tuo domisi, bet patikėkite, taip tikrai nėra. Atsakingos institucijos šią sritį prižiūri labai atsakingai ir užtikrina, kad į rinką patektų tik saugūs ir tinkamai paženklinti gaminiai“, – savo puslapyje rašo Aromama, kurią įkūrė medikė [3].