Savaitės įvykių apžvalga: sudarytas istorinis susitarimas tarp JAV ir Ukrainos, Lietuva raudonuoja dėl iššvaistytų pandeminių lėšų

Lietuvos verslas gerokai pasismagino iš pandeminių lėšų

Valstybės kontrolės auditas parodė, kad Lietuvoje 2014–2020 m. netinkamai panaudota daugiau nei 235 mln. eurų ES lėšų – klaidų lygis siekė net 14,15 proc., gerokai viršydamas leistiną 2 proc. ribą.

Daugiausia problemų kilo skirstant COVID-19 pagalbos pinigus, ypač per „E. komercijos modelio“ priemonę, kur už milijonus sukurtos el. parduotuvės neatitiko savo vertės. Pažeidimų rasta ir statybose bei viešuosiuose pirkimuose. Vakcinų pirkimai taip pat kelia klausimų – per kelerius metus utilizuota dozių už daugiau nei 50 mln. eurų. Visa tai rodo rimtas viešųjų finansų valdymo spragas, kurios turi būti skubiai sprendžiamos.

Tuo pat metu pačios ES institucijos, kurios turėtų užtikrinti skaidrumą, klimpsta į skandalus: Europos Audito Rūmai kaltinami trukdant Europos prokuratūros tyrimui prieš buvusį jų vadovą dėl galimo sukčiavimo išmokomis, o atsakomybės ir bendradarbiavimo stoka kelia klausimų apie institucijų imuniteto ribas. Visa tai rodo sisteminę ES lėšų valdymo krizę, kurioje tarp valstybių narių ir centrinės valdžios trūksta tiek priežiūros, tiek politinės valios – milijonai išgaruoja, o atsakomybė dažnai išgaruoja it rūkas.

Valdžios „grietinėlė“ – vienas į Turniškes, kita – į Tel Avivą

Atšventęs Velykas premjeras Gintautas Paluckas su šeima oficialiai persikėlė į Turniškių rezidenciją, kuriai atnaujinti skirta 217 tūkst. eurų – šis žingsnis, anot jo, būtinas tiek šeimos patogumui, tiek Vadovybės apsaugos tarnybos darbui. Nors viešosios išlaidos sulaukė kritikos, premjero komanda pabrėžia rezidencijos svarbą kaip ne tik gyvenamosios, bet ir reprezentacinės erdvės.

Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pirmą kartą per 14 metų lankosi Izraelyje, kur susitinka su aukštais šalies gynybos pareigūnais, aptaria bendradarbiavimo plėtrą gynybos pramonėje ir analizuoja Izraelio visuotinės gynybos modelį.

Lietuva, siekdama modernizuoti savo kariuomenę, jau bendradarbiauja su Izraelio įmonėmis, įsigijo „Spike LR“ raketų sistemas, o šiemet šalyje pradėjo dirbti pirmasis Izraelio gynybos atašė – tai ženklas, kad šalies saugumo stiprinimas tampa vis svarbesniu prioritetu tiek vidaus, tiek tarptautinėje darbotvarkėje.

Ispaniją ir Portugaliją supurtė didžiuliai elektros tinklo sutrikimai

Beprecedentė elektros krizė paralyžiavo Ispaniją ir Portugaliją – pirmadienį dėl sutrikimų tarpvalstybinėje tinklo jungtyje su Prancūzija šios šalys vos per kelias sekundes neteko didžiosios dalies elektros tiekimo, o miestai skendo chaose: stovėjo metro, nebeveikė ligoninės, parduotuvės ir net bankomatai.

Ispanijos vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį ir mobilizavo dešimtis tūkstančių pareigūnų, o Portugalijos specialistai aiškino, kad kaltos retai pasitaikančios atmosferinės vibracijos, sukėlusios linijų virpesius bei sinchronizacijos sutrikimus. Nepaisant pradinio chaoso ir gandų apie kibernetinę ataką, šiuo metu elektros tiekimas po truputį atkuriamas, tačiau visiškas tinklo stabilizavimas gali užtrukti kelias dienas.

Elektros tinklai gana greitai atsigavo ir šviesos po didžiulio elektros sutrikimo Ispanijoje ir Portugalijoje vėl įsižiebė antradienį.

Galiausiai Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas nurodė, kad šalį paralyžiavę elektros sutrikimai esą nėra susiję su branduolinės energijos trūkumu [1].

Migracijos krizės ištikta Europa pradeda bruzdėti: vis didesnę dalį valstybių krečia masiniai protestai

Praėjusį savaitgalį Europoje kilo masinio masto protestai prieš migracijos politiką – dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves Airijoje, Anglijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje, išreikšdami nepasitenkinimą dėl, jų teigimu, Briuselio primetamų sprendimų, kurie neatsižvelgia į vietos bendruomenių realijas.

Ypač gausus protestas vyko Dubline, kur, minint 1916 m. Velykų sukilimo metines, tūkstančiai žmonių žygiavo su šūkiais „Ireland is Full“ ir „Irish Lives Matter“, reikšdami susirūpinimą dėl saugumo, kultūrinės tapatybės nykimo ir viešųjų paslaugų perkrovos. UFC čempionas Conoras McGregoras, tapęs vienu iš protesto balsų, ragino elgtis taikiai ir kaltino valdžią žmonių išdavyste.

Tuo metu Jungtinė Karalystė, susidurdama su rekordiškai augančiu migrantų skaičiumi (vien per balandį – 656 žmonės per dieną), pradėjo naują iniciatyvą: kviečia privačius būsto savininkus apgyvendinti prieglobsčio prašytojus už garantuotą nuomą, visiškai apmokėtas sąskaitas ir remontą, nors ši praktika sulaukia aštrios kritikos dėl poveikio būsto rinkai ir socialinei darnai.

Šiaurės Korėja oficialiai stoja į Ukrainos pusę kare su Rusija

Šiaurės Korėja pirmą kartą atvirai pripažino, kad jos kariai kovoja Rusijos pusėje prieš Ukrainą – tai dramatiškas žingsnis, rodantis ne tik augantį Pchenjano ir Maskvos karinį aljansą, bet ir tiesioginį diktatoriaus Kim Jong Uno įsitraukimą į vieną iš svarbiausių XXI amžiaus konfliktų.

Nors Pchenjanas skelbia apie „didvyrius Kurske“, Ukraina skaičiuoja tūkstančius žuvusių Šiaurės Korėjos karių, o JAV ir Vakarai reikalauja nedelsiant nutraukti karinę pagalbą Rusijai, įspėdami, kad šis susitarimas gali atverti kelią pavojingiems mainams – nuo gyvosios jėgos iki raketinių technologijų.

Sudarytas ilgai lauktas istorinis susitarimas tarp JAV ir Ukrainos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė trijų dienų paliaubas kare su Ukraina, kurios turėtų įvykti gegužės 8-10 dienomis, oficialiai skirtas paminėti Pergalės dieną, tačiau daugelis tai vertina kaip taktinius manevrus siekiant apsaugoti Raudonosios aikštės paradą nuo galimų Ukrainos atakų.

Savo ruožtu Ukraina pasiūlė vietoj trumpalaikių sustabdymų įvesti bent 30 dienų besąlygines paliaubas, kurios taptų pagrindu tikroms deryboms, tačiau Kyjivas išlieka skeptiškas, prisiminęs tūkstančius kartų pažeistas ankstesnes paliaubas.

Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas siūlo svarstyti Krymo perdavimą Rusijai mainais į taiką, kas sulaukė aštraus Ukrainos ir Vokietijos atstovų atmetimo, o situaciją dar labiau komplikuoja pranešimai apie Šiaurės Korėjos karių dislokavimą fronte bei besitęsiančias kovas nepaisant oficialių sustabdymų, taip rodant, kad kelias į realią taiką lieka miglotas ir sudėtingas.

Galiausiai ketvirtadienį JAV ir Ukraina sudarė istorinį susitarimą, suteikiantį Amerikai privilegijuotą prieigą prie Ukrainos gamtinių išteklių – nuo aliuminio iki dujų – mainais į ilgalaikę paramą šalies atstatymui po karo ir prezidento Donaldo Trumpo politinį palaikymą taikos derybose su Rusija.

Pagal šį sandorį bus įkurtas Vašingtono valdomas rekonstrukcijos fondas, o JAV turės pirmumo teisę į pelną, kartu siųsdamos aiškią žinią Kremliui apie strateginę partnerystę ir pasiryžimą kurti laisvą, nepriklausomą Ukrainą, neprieštaraujančią jos siekiui tapti ES nare.

JAV tęsia drakonišką muitų politiką – šįkart akiratyje – Rusija ir jos ekonominiai partneriai

JAV senatorius Lindsey Grahamas pristatė sankcijų paketą, kuris grasina ne tik Rusijai, bet ir jos ekonominiams partneriams – šalims, perkančioms rusiškus energijos išteklius, grasinama net 500 % muitais.

Tuo pat metu Kinija, viešai laikydamasi griežtos pozicijos prekybos kare su JAV, tyliai sudarinėja „baltąjį sąrašą“ amerikietiškų prekių, kurioms taikomos tarifų lengvatos – tokiu būdu Pekinas siekia švelninti spaudimą savo ekonomikai ir išlaikyti strateginį lankstumą, o Vašingtonas, demonstruodamas platų partinį sutarimą, siunčia aiškią žinią: Rusijos agresija Ukrainoje turės skaudžių pasekmių, o pasaulis turi rinktis, kurioje pusėje jis stovi.