SEB bankas kėlė įkainius, bet apie tai informuoti savo klientų nepanoro

LB nustatė, kad SEB tinkamai neinformavo klientų apie paslaugų pabrangimą

Lietuvos bankas (LB) įvertino SEB banko paslaugų planų pakeitimą ir nustatė, kad jis yra netinkamas. Kaip teigia LB, ne visi SEB klientai buvo išsamiai informuoti apie vienašališkus sutarties sąlygų pakeitimus bei jų teisę nutraukti sutartį jiems nesutinkant su pakeitimais [1].

Taip pat teigiama, kad pakeisdamas minimus planus, SEB pirmiausia turėjo pasiūlyti savo klientams patiems pasirinkti vieną iš naujų planų, o ne parinkti jį už klientą.

„Lietuvos bankas nustatė, kad ne visi SEB banko klientai, kaip to reikalaujama pagal Mokėjimų įstatymą bei Mokėjimo paslaugų teikimo gaires, buvo tinkamai ir išsamiai informuoti apie vienašališkus sutarties sąlygų pakeitimus bei klientų teisę nutraukti sutartį su banku, jeigu jie su siūlomais pakeitimais nesutinka“, – nurodo LB.

Šiuo metu LB rengia įstatymų pakeitimus. Jais siekiama užtikrinti mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą. Vyriausybei juos tikimasi pateikti rudenį.

Pats LB gali reguliuoti tik vartotojams siūlomą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį, bet patys bankai savo paslaugų kainodarą ir paslaugų įkainius nustato individualiai.

Vis dėlto, apie apie pokyčius bankai turi savo klientams pranešti prieš 60 kalendorinių dienų iki naujų paslaugų įkainių įsigaliojimo [2].

Nauji SEB planai klientams – gerokai brangesni

Apie tai, kad vertins SEB sprendimą padidinti klientams įkainius, LB paskelbė dar gegužės viduryje. Savo ruožtu SEB apie permainas paskelbė balandžio mėnesį. Pagal pokyčius numatyta, kad nauji planai privatiems klientams brangs.

Pasak SEB Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės, nauji planai klientams kainuos iki 7 Eur per mėnesį [3].

Brangiausiam „Premium“ planui iki metų pabaigos bus taikoma 50 proc. nuolaida. Mažiausiai, 1 eurą per mėnesį už planus mokės senjorai, o vaikams ir jaunimui paslaugos nekainuos.

Iki šiol, SEB siūlomų banko paslaugų planų kainos svyravo nuo 0,5 iki 2,5 eurų per mėnesį.

SEB įkainius nusprendė keisti skubotai, ne visi klientai susipažino su pokyčiais

Be to, SEB nuo šių metų balandžio 9 dienos atnaujino ir kitas savo paslaugų kainas. Apie tai buvo paskelbta šių metų sausį, tačiau ši svarbi informacija pateikta ne pačiu klientams patogiausiu būdu.

SEB bankui atnaujinus savo paslaugų planų kainas, banko klientai, kurie neturėjo pasirinkę mėnesinio plano, iš bankomato imdami grynuosius, turėjo pradėti mokėti 2 proc. įkainį. Anksčiau šis įkainis siekė 0,8 proc.

Tai reiškia, kad jei asmuo iš bankomato ima 500 eurų, už paslaugą jam papildomai bus nuskaičiuota 10 eurų. O imant didesnę sumą, pavyzdžiui, 1000 eurų, sumokėti papildomai jau reiks net 20 eurų. Palyginimui, anksčiau, išsiimant 500 eurų būdavo nuskaičiuoti 4 eurai.

Šalies žiniasklaidos priemonėse pasipylė įvairių istorijų gausa. Vienas SEB klientas pasakojo, jog išsigryninęs 1000 eurų tiesiog apstulbo, kai pamatė, kad už šią paslaugą jam iš sąskaitos buvo nuskaičiuota 20 eurų. Asmuo teigia, kad vos prieš kelias dienas išsiėmęs tokią pačią sumą bankui sumokėjo 8 eurus.

Kitas banko klientas pasakojo, kad prireikus išsigryninti 1500 eurų, už šią sumą teko sumokėti 19 eurų. Asmuo sakė, kad apie pasikeitusius įkainius klientai buvo informuoti tik pranešimu elektroninėje bankininkystėje. Tačiau SEB klientas pastebėjo, kad ne visi klientai dažnai jungiasi prie elektroninės bankininkystės, mokėjimus daro per programėlę, tad informacijos apie ženkliai išaugusius įkainius taip ir negavo.

SEB banko klientai taip pat pasakojo, kad dėl įkainių kreipėsi į banką, kuris patikino, kad jie keisis nuo balandžio 10 d., tačiau įkainiai buvo didesni jau balandžio 9 d.

Paslaugų kainos kyla, o bankų pelnai muša rekordus

O didindami savo paslaugų tarifus, bankai kraunasi sau turtus. Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo 986 mln. grynojo pelno. Tai yra du kartus daugiau nei 2022 m.

Tai yra pelnas, kuris skelbiamas jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą, kurio bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų.

Sėkmingai 2023 m. pelną krovėsi 14 bankų ir užsienio bankų filialų. Iš viso Lietuvoje veikia 18 skirtingų bankų, o iš jų 5 yra užsienio banko filialai.

Bendras bankų turtas pernai spalį siekė 57,031 mlrd. Eur. Didžiausią rinkos dalį pagal turtą užėmė „Swedbank“ – 29,4 proc. (16,766 mlrd. Eur), SEB – 22,3 proc. (12,721 mlrd. Eur), „Revolut Bank“ – 19,3 proc. (10,986 mlrd. Eur) ir Šiaulių bankas – 7,7 proc. (4,385 mlrd. Eur).

SEB bankas 2023 m. taip pat džiaugėsi didžiuliu pelnu: uždirbo 299,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, o tai yra 73,6 proc. daugiau, nei ankstesniais metais, kai pelnas siekė 172,3 mln. eurų.

Tokie bankų pelnai fiksuojami nepaisant laikinojo bankų solidarumo mokesčio, kuris buvo įvestas dėl netipinės situacijos: Vyriausybės ir Europos Centrinio Banko (ECB) plano sušvelninti COVID-19 pandemijos pasekmes, o vėliau – ir dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, kuris sustiprino infliaciją, o ECB ėmė griežtinti savo pinigų politiką [4].

Birželį Lietuvos seimas pritarė siūlymui pratęsti bankų solidarumo įnašą vieneriems metams. Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.

Anksčiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.

Politikų idėjoms nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva, kurios teigimu, bankų solidarumo mokesčio pratęsimas dar metams kuria pavojingą precedentą ir nubraukia svajones apie užsienio bankų atėjimą. Vis tik pasiūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą palaikė šalies vadovas Gitanas Nausėda, o vėliau šiam sprendimui pritarė ir parlamentas.