Seimas apsisprendė dėl sporto finansavimo: lėšos ne iš loterijų verslo, bet iš valstybės biudžeto

Loterijų organizatorių ir LTOK draugystei atėjo galas

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, pakeičiančias loterijų organizatorių apmokestinimo tvarką ir kartu įteisino naująjį sporto finansavimo modelį. Nuo šiol, olimpinių sporto šakų bei neįgaliųjų atletų finansavimas nebebus susijęs su pajamomis iš loterijų verslo. Dabartinio modelio atsisakymas reiškia, kad sportinis finansavimas vyks valstybės biudžeto lėšomis ir manoma, leis užtikrinti didesnį finansavimą profesionaliems sportininkams.

Nusprendus atsisakyti loterijų verslo paramos modelio, aukšto meistriškumo sporto finansavimas nebepriklausys nuo verslo, todėl tikimasi skaidresnės, stabilesnės ir didesnės paramos. Anksčiau, 8 proc. pajamų iš loterijų buvo skiriami Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) ir Lietuvos parolimpiniam komitetui (LPK) [1]. Priėmus pataisas, šie pinigai bus nukreipiami į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus.

Pagal dabar vis dar galiojančią tvarką, iš loterijų paramos LTOK kasmet gauna apie 9 mln. EUR, o LPK – apie 400 tūkst. EUR. Pagal naująją tvarką, valstybė įsipareigoja atletams per metus skirti 10 mln. EUR, o esant galimybėms, sumą dar labiau padidinti.

Politikai, tuo tarpu, naująjį finansavimo modelį vertina nevienareikšmiškai. Konservatorius Audrius Petrošius teigia, kad iki šiol galiojęs modelis nebuvo normalus: LTOK valdo lošimų verslą ir kartu, patys sau skirsto paramą. Jo bendrapartietis Andrius Kupčinskas tikina, kad naujas lėšų perskirstymas leis sportui skirti didesnį finansavimą.

Vis tik, tokio optimizmo kai kurie nesupranta. Socialdemokratų narys Julius Sabatauskas mano, kad su nauju finansavimu sporto problemos nebus išspręstos ir niekas nepasikeis. Tuo tarpu, socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas kalba griežtesniu tonu ir teigia, kad pataisų priėmimo diena „bus dar viena juoda diena Lietuvos sportui“. Jis naująją tvarką vadina neskaidria:

„Šiandieninė sistema užtikrino galimybę žmonėms be biurokratinių trukdžių nuvykti į varžybas, laiku nusipirkti bilietų ir nereikalauti papildomų įvairių biurokratinių dalykų“, – teigia A. Sysas [2].

Šiųmečiame biudžete numatyta, kad profesionalus, aukšto meistriškumo sportas turėtų gauti apie 16,3 mln. EUR. Kitais metais, kalbama apie keliais milijonais didesnę paramą. Vadovaujantis 2022 metų šalies biudžetu, sportui bus atriekti 20,9 mln. EUR, tačiau ši suma dar gali augti: Vyriausybė įgalino Finansų ministeriją numatyti didesnius papildomus asignavimus aukšto meistriškumo sportui.

Naujoji tvarka įsigalioti turėtų nuo 2022 m. liepos 1 d. Kitų metų biudžete II pusmetį aukšto meistriškumo sportui finansuoti numatyta 5 mln. EUR, o 2023 m. – iš viso 10 mln. EUR.

LTOK gauna milijonus, tačiau rezultatai kalba patys už save

Naujoji sistema jau susilaukia kritikos, tačiau kvestionuojamas ir senasis finansavimo modelis. Sportininkus remiančios organizacijos atlieka daugybę darbų ir gauna milžiniškus pinigus, tačiau pastarųjų metų sportiniai rezultatai yra pasiekę žemumas.

Pagal veikusią ir vis dar veikiančią įstatyminę bazę, Lietuvos loterijų organizatoriai buvo įpareigoti 8 % apyvartos dalį pervesti paramos objektams – paremti aukšto meistriškumo sportininkus kuruojančias organizacijas. Kartu, būdavo mokami įprastai numatyti mokesčiai: PVM, GPM, papildomas 5 proc. apyvartos siekiantis loterijos mokestį – visa ši apvali suma guldavo į valstybės biudžetą.

Vis dėlto, daugybė klausimų kėlė LTOK ryšiai su loterijų organizatoriais. LTOK priklauso 51% bendrovės „Olifėja“ akcijų. Būtent „Olifėja“ jau daugelį metų sistemingai remia olimpinį sportą. Įdomu tai, kad LTOK gaudavo ne tik jam priklausančius „Olifėja“ pelno dividendus, bet ir 8 % nuo bendrovės apyvartos, kurie būdavo pervesti tiesiai olimpiniam sportui.

Tokiu būdu, LTOK gavo paramą, kuri prilyginama viešosioms lėšoms, tačiau išvengė Valstybės kontrolės audito, viešųjų pirkimų vykdymo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą bei finansinės atskaitomybės, o tai yra privaloma praktika gaunant lėšas tiesiogiai iš valstybės biudžeto.

LTOK yra atsakingas už daugybę profesionalaus sporto kontrolės darbų:

• moka olimpines stipendijas;
• finansuoja federacijų ir sportininkų transportą bei inventorių;
• moka trenerių atlyginimus;
• finansuoja olimpinį pasirengimą;
• finansuoja federacijų plėtros programas;
• apmoka talentingų ir perspektyvių sportininkų pasiruošimą;
• skiria pinigų olimpiečių medicininei priežiūrai;
• finansuoja sportininkų pasirengimą ir dalyvavimą jaunimo žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse, Europos žaidynėse bei Europos jaunimo žiemos ir vasaros olimpiniuose festivaliuose;
• skiria finansinį paskatinimą olimpinių žaidynių prizininkams, treneriams, medicinos personalui [3].

Įsigaliojus pataisoms, LTOK kai kurių veiklų tęsti nebegalės, o jų kontrolę perims valstybė.

Dėmesio pagaliau gali sulaukti ir parolimpiniai atletai

Daugiau pokyčių numatyta ir kitiems metams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki 2022 m. vasario 1 d. turi parengti Sporto įstatymo pakeitimus, o jais bus peržiūrėta ir pakeista olimpinių sporto šakų ir negalią turinčių asmenų sporto finansavimo sistema. Tai palies ir valstybės skiriamų stipendijų dydžius. Bus siekiama užtikrinti kiek įmanomą didesnį lygybės principą tarp olimpiečių bei parolimpiečių.

Dabar galiojantis sporto finansavimo modelis buvo imtas kritikuoti po praėjusių Tokijo olimpinių žaidynių. Tada Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ėmėsi iniciatyvos ir pasiūlė imtis permainų. BFK pirmininkas Mykolas Majauskas tuomet teigė, kad Lietuvoje veikia unikali tvarka, kai loterijas organizuoja privatus verslas, kuris pagrindinę mokesčių dalį perveda ne į biudžetą, bet tiesiai sporto organizacijoms [4].

Tuo tarpu Loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas kalbėjo apie itin patogią naudą organizacijoms:

„Aš manau, kad tas modelis, kuris beveik prieš 30 metų buvo pasirinktas, duoti žuvį, o ne meškerę, toms organizacijoms yra labai geras“, – kalbėjo jis.

Vos pasigirdus kalboms apie permainas, LTOK išplatino pranešimą, kuriame buvo baiminamasi dėl galimai sumažėsiančių pajamų, o LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigė, kad kalbos apie neskaidrumą yra visiškai nepagrįstos [5].