Seimas imasi demografijos: štai, ką planuojama keisti Lietuvoje iki 2030 metų

Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos demografinės padėties ir žmogiškojo kapitalo plėtros“, kuria iki 2030 m. nustatė prioritetus demografijos ir darbo rinkos klausimams bei pavedė jų įgyvendinimo kontrolę Seimo Ateities komitetui.

Iki 2030 m. išskirti demografiniai prioritetai

Rezoliucijoje numatyta skatinti užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių grįžimą, mažinti emigraciją skatinančius veiksnius ir valdyti tarptautinę imigraciją, kartu institucionalizuojant integraciją bei didinant savivaldybių ir darbdavių įtrauktį. Dokumente taip pat akcentuojamas sveikas ir įtraukus senėjimas, sidabrinės ekonomikos priemonių plėtra, aktyvios darbo rinkos politikos stiprinimas, jaunimo ir asmenų su negalia ekonominio aktyvumo didinimas. Tarp prioritetų įrašytos investicijos į kokybišką švietimą, profesinį mokymą, studijas ir aukštąsias technologijas, siekiant kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir stiprinti teigiamus demografinius pokyčius. Rezoliucijoje taip pat numatytas šeimų stiprinimas ir gimstamumo skatinimas ekonominėmis bei socialinės politikos priemonėmis, o demografinės politikos elementai siejami su finansinėmis paskatomis, paslaugų plėtra, perteklinių administracinių ribojimų panaikinimu ir gyventojų sąmoningumo skatinimu.

Įgyvendinimo kontrolė perduota Seimo Ateities komitetui

Priimtu dokumentu Seimas apsisprendė demografinės politikos, įskaitant tarptautinę gyventojų migraciją, klausimų koordinavimą ir Vyriausybės programos dalies bei šios rezoliucijos nuostatų įgyvendinimo kontrolę pavesti Seimo Ateities komitetui.

Vyriausybei nurodyti konkretūs darbai dėl pažangos ir strateginių dokumentų

Vyriausybė raginama kasmet iki balandžio 1 dienos Seimui pateikti demografijos ir migracijos politikos pažangos ataskaitą, kurioje būtų pagrindiniai gyventojų skaičiaus pokyčio rodikliai ir taikomų priemonių efektyvumo analizė. Rezoliucijoje taip pat raginama peržiūrėti pagrindinius strateginio planavimo dokumentus, užtikrinti jų tarpusavio suderinamumą ir atitiktį 2026 m. socialinėms bei ekonominėms realijoms. Be to, Vyriausybei pavesta įvertinti nacionalinio ir savivaldybių lygmens dokumentų bei priemonių poreikį gimstamumo didinimo, mirtingumo mažinimo, migracijos ir sidabrinės ekonomikos srityse bei pateikti Seimui šio vertinimo rezultatus.

Migracijos, švietimo ir šeimos politikai keliami atskiri reikalavimai

Tarptautinės migracijos ir integracijos srityse Vyriausybė raginama stiprinti aukštos kvalifikacijos specialistų ir trūkstamų profesijų darbuotojų pritraukimo, įdarbinimo ir integracijos politiką, mažinant administracinę naštą ir trumpinant teisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką procedūras. Taip pat numatyta parengti ir patvirtinti valstybių, kurių piliečiams taikomos lengvesnės darbo migracijos taisyklės, sąrašą, atsižvelgiant į aukštos pridėtinės vertės kūrimo, nacionalinio saugumo ir integracijos potencialą. Rezoliucijoje raginama rengti ilgalaikės migracijos politikos gaires ir savivaldybių įtraukties modelį, užtikrinti lietuvių kalbos mokymosi prieinamumą bei aiškiai apibrėžti siekiamą migrantų integracijos lygį ir terminus pagal buvimo Lietuvoje pobūdį, trukmę ir amžių. Dokumente taip pat kalbama apie palankesnes sąlygas užsienio studentams studijuoti ir baigus studijas likti dirbti Lietuvoje, plėtojant praktikos atlikimo ir įsidarbinimo Lietuvos įmonėse bei įstaigose galimybes, taip pat sudarant sąlygas aukštos kvalifikacijos specialistams ir studijuoti atvykstantiems asmenims atvykti kartu su artimaisiais šeimos nariais. Sprendimą palaikė 75 Seimo nariai. Parengta pagal LR Seimo informaciją.