Seimas imasi e. sveikatos pertvarkos: po skandalo siūlo naują valdymo modelį

Stabilesnis finansavimas ir naujas valdymo modelis

Po Registrų centro duomenų nutekėjimo e. sveikatos sistema atsidūrė politikų dėmesio centre. Seimas pradėjo svarstyti įstatymų pakeitimus, kurie gali iš esmės pakeisti šios sistemos veikimą – nuo jos valdymo ir finansavimo iki duomenų saugumo užtikrinimo. Pataisų rengėjai tikisi, kad naujasis modelis leis greičiau įgyvendinti pokyčius, sumažins priklausomybę nuo išorės paslaugų teikėjų ir sustiprins visos sistemos patikimumą.

Vienas svarbiausių siūlomų pokyčių – e. sveikatos sistemos valdymą perduoti Valstybinei ligonių kasai (VLK), o jos veiklą finansuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų [1].

Šiuo metu sistema daugiausia finansuojama iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Pasak įstatymo iniciatorių, toks modelis nėra pakankamai stabilus, nes finansavimas priklauso nuo projektų ir jų terminų. Dėl to dažnai tenka organizuoti viešuosius pirkimus, samdyti išorės rangovus, o tai ne tik ilgina procesus, bet ir apsunkina kvalifikuotų specialistų išlaikymą.

Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė, pristatydama projektą, pabrėžė, kad pokyčių poreikį dar labiau išryškino po Registrų centro duomenų nutekėjimo kilusios diskusijos. Anot jos, užtikrinus nuolatinį finansavimą būtų galima formuoti stiprią specialistų komandą, kaupti institucinę patirtį ir daugiau sistemos tobulinimo darbų atlikti pačios įstaigos viduje, o ne perduoti juos išoriniams paslaugų teikėjams.

Gydymo įstaigos būtų skatinamos, o ne baudžiamos

Įstatymų pakeitimais siūloma keisti ir požiūrį į gydymo įstaigų atsakomybę už duomenų kokybę. Vietoje sankcijų būtų diegiama skatinimo sistema, orientuota į kokybišką duomenų skaitmenizavimą ir informacijos saugą.

Numatyta, kad gydymo įstaigos būtų vertinamos pagal tris lygius – bazinį, vidutinį ir aukštąjį. Viešosios ir biudžetinės sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa ir pasiekusios vidutinį arba aukštą įvertinimą, galėtų gauti papildomą skatinimą.

Vertinimą atliktų Vyriausybės įgaliotos institucijos, o konkrečią vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Tuo metu skatinimo mechanizmą ir jo taikymo tvarką parengtų Sveikatos apsaugos ministerija. Tikimasi, kad toks modelis paskatins gydymo įstaigas daugiau investuoti į informacinių sistemų kokybę ir duomenų apsaugą.

Tikimasi mažesnės biurokratinės naštos ir efektyvesnio darbo

Pataisų rengėjų teigimu, naujoji valdysenos sistema padėtų geriau koordinuoti visas sveikatos sektoriaus informacines sistemas, įskaitant Išankstinės pacientų registracijos sistemą ir privalomojo sveikatos draudimo informacinę sistemą „Sveidra“.

Taip pat siekiama sumažinti perteklinį duomenų teikimą, atsisakyti besidubliuojančios informacijos ir efektyviau struktūruoti medicininius dokumentus. Manoma, kad tai ne tik sumažintų administracinę naštą gydymo įstaigoms bei medikams, bet ir leistų greičiau įgyvendinti naujus sprendimus bei pagerintų e. sveikatos sistemos veikimo kokybę.

Po pateikimo Seimas įstatymų projektams pritarė: už balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 20, o susilaikė 12. Toliau pataisas svarstys Seimo Sveikatos reikalų komitetas, taip pat bus laukiama Vyriausybės išvados ir antikorupcinio vertinimo. Galutiniai sprendimai dėl siūlomų pokyčių planuojami rudens Seimo sesijoje.