Seimas nepritarė vienalytei partnerystei. Papildyta 2021-06-08

Seimo nariai nepritarė lyčiai neutraliam partnerystės įstatymui

Visgi, akivaizdu, kad tokiais sudėtingais visuomenėje klausimais, Seimui nepavyko turėti vieningos nuomonės. Štai LŽVS nario T. Tomilino nuomonė kardinaliai skyrėsi nuo bendrapartiečių - esą savo šeimai šis Seimo narys nematantis jokios grėsmės ir naujienų agentūrai BNS teigė, jog diskusija kaitinama pagrinde dėl politikų: [1]

Aš šioje šalyje esu dauguma, aš turiu šeimą, aš jaučiuosi dauguma, manęs niekas neskriaudžia, mano šeimai nėra jokios grėsmės. Politikai tą diskusiją kaitina jie ir privalo žmones nuraminti ir rasti kompromisus gerbdami visas nuomones.

Akivaizdu, toks partijos ideologijos neatitikimas partijos pirmininkui R. Karbauskiui nepatiko - esą šis kalbėsis su Tomilinu atskirai partijoje. Anot R. Karbauskio taip kalbėdamas partijos narys pažeidė taisykles - mat taip elgtis LŽVS nariui nedera.

Primename, kad lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projektą pateikė TS-LKD frakcijai priklausantys Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė bei Andrius Navickas, Laisvės frakcijos nariai Ieva Pakarklytė, Aušrinė Armonaitė bei Tomas Vytautas Raskevičius, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai - Viktorija Čmilytė Nielsen ir Simonas Gentvilas, taipogi socialdemokratas Algirdas Sysas.

LŽVS partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo informacija, esą galimai šis partnerystės projektas sutampa su santuokos sudarymo sąlygomis, mat partnerystės apibrėžimui galimai buvo nukopijuota 2011 m. Konstitucinio Teismo sprendime suformuluota „šeimos“ sąvoka.

Opozicijos narių nuomone, partnerystės klausimui būtina platesnė diskusija

Parlamentarai Lukas Savickas, Tomas Tomilinas bei Rūta Miliūtė savo pranešime teigė, kad tokie rezultatai tik įrodo, jog su opozicija būtina ieškoti bendro susitarimo - mat svarbu pateikti ne tik tuščių vilčių projektą, bet ir žengti realius žingsnius link geresnio žmogaus teisių užtikrinimo šalyje. Anot T. Tomilino, parlamentarai turintys imtis lyderystės ir pateikti tokį partnerystės įstatymo projektą, kuris nebaugintų tos visuomenės dalies, kuri jaučia grėsmę šeimos institutui. Seimo narė R. Miliūtė taipogi neslėpė, kad įstatymo spragas fiksuoti būtina jau dabar: [2]

Moderni demokratinė valstybė turi užtikrinti savo piliečių teises, todėl negalime vengti normatyvinių terminų (meilė, ištikimybės ryšiai) tos pačios lyties partneriams. O jeigu įstatymo projekte yra kažkokių spragų, kuriomis vėliau būtų galima pasinaudoti, privalome jau dabar jas atrasti ir pakeisti.

Parlamentarams pritarė ir L. Savickas - jo nuomone, pasiektas kompromisas neturi būti dviprasmiškas ir palikti konstitucinį santuokos įteisinimą atitinkančių nuostatų, leisiančių ateityje partnerystę išplėsti teismų keliu. Anot parlamentaro, svarbu, kad šis partnerystės įstatymo projektas būtų pakoreguotas prie bendro stalo su opozicijos atstovais.

Svarbu paminėti, kad TS-LKD prezidiumas pareiškė, kad atmeta visas konservatyvias pažiūras ir nepritaria visuomenės referendumui dėl tokio svarbaus klausimo kaip vienalytės partnerystės įstatymo svarstymas: [3]

TS-LKD visuomet laikėsi principo, jog tuos valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimus, kuriuos pagal Konstituciją turi spręsti tautos atstovybė - Seimas. Šie klausimai negali būti perkeliami ant piliečių pečių, tokiu būdu Seimui nusišalinant nuo sprendimų priėmimo , - kalbėjo TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

Parlamentarė A. Širinskienė taipogi negailėjo kritikos - esą Seimo nariai, priklausantys TS-LKD frakcijai, raginę partnerystės klausimą spręsti referendumu kažkur „dingo“, o P. Saudargas buvo salėje, bet net nesiteikė balsuoti.

Partnerystės įstatymo projekto stulbinamas panašumas į santuoką

Svarbu paminėti, jog internautai netruko pastebėti partnerystės įstatymo projekto panašumo į santuoką. Štai Vygantas Malinauskas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo plagiato rezultatais - suprantama, kad teisės aktai - tai ne akademinis rašto darbas, tačiau sprendžiant tokį svarbų klausimą neturi būti jokių „kabliukų“ ir paslėptų sąlygų.

Taip pat paminėtina, jog Partnerystės įstatymas buvo užregistruotas tik vakar vakare (prisiminkime, kas pastarąsias dienas be perstojo mirgėjo žiniasklaidoje), o jau šiandien 10:00 ryte buvo skelbta Partnerystės įstatymo palaikymo akcija „Vienu žingsniu arčiau lygybės“ Nepriklausomybės aikštėje šalia LR Seimo. Internautai netruko pasidomėti, ar renginys buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe - organizatoriai esą teigė, kad viskas „švaru“. Tad viešojoje erdvėje keliamas klausimas - prieš kiek laiko reikia pateikti prašymą leisti rengti masines akcijas?

Tiesa, nors šis įstatymas buvo nepriimtas, Liberalų sąjūdžio frakcija ELTAI teigė, jog prie šios iniciatyvos dar bus grįžtama ir tai nereiškia, kad jis yra atmestas „su visam“: [4] „Pirmą sykį projektą teikėme 2017 metais, tuomet palaikymas nesiekė 30 balsų. Dabar tas palaikymas dvigubai didesnis, bet jo vis tiek nepakako. Labai gaila, bet nenuleidžiam rankų - ketiname grįžti prie partnerystės klausimo ir teikti jį pakartotinai“, - kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arminas Lydeka.

Papildyta 2021-06-08. Laisvės partija pasiruošusi deryboms dėl Partnerystės įstatymo

Po patirto fiasko, suinteresuoti partnerystės įteisinimu, nuleisti rankų nežada. Po prezidento išsakyto metinio pranešimo, prabilo ir Aušrinė Armonaitė - parlamentarės teigimu, reikia orientuotis ne į skirtumus, o į tai, kas telkia. Esą rengiant Partnerystės įstatymo projektą buvo pasiūlytas kompromisinis variantas, mat jame nebuvo nei vaikų klausimo, nei prieštaravimų Konstitucijos 38 straipsniui. Tačiau Laisvės partijos vadovė neketina nuleisti rankų ir tikisi, kad įstatymą priimti pavyks: [5]

Tikiuosi, kad jį pavyks priimti šioje kadencijoje. Mūsų tikslas - kad visi žmonės būtų lygūs prieš įstatymą.