Seimas nubalsavo už buvusių KGB bendradarbių išslaptinimą: balsavime nebuvo nei vieno opozicijos atstovo

Seime pritarta KGB bendradarbių pavardžių išslaptinimo pataisoms – opozicija balsavime nedalyvavo

Ketvirtadienį Seimo posėdžių salėje, kai buvo svarstomos įstatymo pataisos dėl buvusių KGB bendradarbių pavardžių išslaptinimo, nutiko įdomus dalykas – pataisoms buvo pritarta, bet salėje dalyvavo tik pozicijos nariai. O štai kairysis flangas svarstyme nė nepasirodęs.

Už šias įstatymo pataisas balsavo 51 Seimo narys, susilaikė 2, o vienas parlamentaras buvo prieš.

Tačiau balsavime nedalyvavo ne tik nei vienas opozicijoje esančios TS-LKD bei Liberalų sąjūdžio atstovas, bet ir pusė valdančiosios – socialdemokratų frakcijos – narių, nepasirodė ir Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai, o taip pat nesudalyvavo ir keturi LVŽS atstovai.

Žemaitaitis pasiūlė buvusius KGB bendradarbius paviešinti vėliau

Ketvirtadienį Seime buvo svarstomos „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasiūlytos pataisos dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo, pagal kurias jų paviešinimas būtų nukeltas iki 2028 metų. Per šį laikotarpį įgaliotos institucijos turėtų parengti tvarką, kaip viešinti buvusius slaptus bendradarbius, ir nuspręsti, kas priims galutinius sprendimus [1].

Pataisomis numatoma išslaptinti politikus, valstybės pareigūnus, teisėjus, kariuomenės darbuotojus, įmonių bei viešųjų įstaigų vadovus, politinių partijų narius ir žurnalistus, turėjusius ryšių su sovietinėmis struktūromis.

Konservatorius Arvydas Anušauskas siūlė, kad savanoriškai prisipažinę buvę KGB bendradarbiai turėtų 30 metų truksiantį slaptumą, o pasibaigus įslaptinimo terminui Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų, kaip galima naudoti pateiktą informaciją.

Vyriausybė šioms pataisoms nepritarė, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas įspėja, kad sąrašų paviešinimas gali būti panaudotas Rusijos GRU, nors pataisų iniciatoriai tokias grėsmes neigia. Šiuo metu galiojančiu įstatymu duomenys apie buvusius bendradarbius laikomi valstybės paslaptimi, tačiau prisipažinimas nebe laikomas slaptumu, jei asmuo kandidatuoja į svarbias valstybės pareigas.

Vyriausybė įžvelgė pavojų saugumui ir teisėtiems lūkesčiams

Tuo tarpu 2025 m. spalio 29 d. Lietuvos Vyriausybė nusprendė nepritarti trims įstatymų projektams, kurie siūlė sumažinti įslaptinimo laikotarpį arba išslaptinti duomenis apie buvusius sovietų specialiųjų tarnybų (KGB) bendradarbius. Skelbiant tokią poziciją remtasi Krašto apsaugos ministerijos (KAM) išvada, kurioje pažymima, kad esami duomenys jau yra valstybės paslaptis, o siūlomi pakeitimai nesuteiktų pridėtinės vertės nei nacionaliniam saugumui, nei teisės pažeidimų prevencijai.

Vyriausybė atkreipė dėmesį, kad projektai neturi aiškių tikslų, galėtų pažeisti teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principus, o paviešinimas sukurtų grėsmę, kad priešiškos valstybės identifikuotų asmenis, kurie neprisipažino bendradarbiavę su KGB.

Įstatymų projektai, kuriuos pateikė R. Žemaitaitis ir A. Anušauskas, siūlė viešinti duomenis apie valstybės žinomas asmenybes arba trumpinti įslaptinimo terminą nuo 75 iki 30 metų. Vyriausybė pabrėžė, kad toks ankstyvas išslaptinimas reikštų valstybės įsipareigojimų atsisakymą ir prieštarautų Konstitucinio Teismo nuostatoms dėl teisėtų lūkesčių bei asmenų lygiateisiškumo.

Be to, projektai praktiškai neįgyvendinami ir galėtų sukelti pavojų nacionaliniams interesams, nes prisipažinimo faktas bei pateikti duomenys laikomi itin jautria informacija. Istoriniai duomenys rodo, kad nuo 1940 iki 1991 m. su KGB slapta galėjo bendradarbiauti apie 118 tūkst. asmenų, todėl Vyriausybė aiškiai pozicionuoja, kad išslaptinimas šiuo metu būtų tiek teisiškai nepagrįstas, tiek pavojingas Lietuvos valstybės saugumui ir visuomenės pasitikėjimui valstybe.