Seimas priėmė nepopuliarų įstatymą: įteisintas „x“, „w“ ir „q“ raidžių rašymas

Pokytis asmenvardžių rašyme gali padėti dvišaliuose santykiuose su lenkais

Leisti rašyti pavardes su „x" ar „w" štai kur klausimas: būtent tokios diskusijos Lietuvoje virė ne vieną dešimtmetį, ankstesni projektai žlugo dėl seimūnų nesusikalbėjimo ir nepakankamo aktyvumo balsavimuose. Nuomonės šiuo klausimu išsiskiria ne tik Seimo salėje, tačiau ir visuomenėje.

Vieni teigia, kad asmuo turėtų turėti galimybę išsaugoti savo pavardę ir naudoti dokumentus, kuriuose asmenvardžiai yra pateikti teisingai. Kiti, teigia, kad toks pokytis keltų rimtą pavojų mūsų lietuvių kalbai ir net menkintų jos kaip valstybinės kalbos statusą.

Iki šiol, asmenys, kurie siekė savo asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti originalo kalba, savo priežastis ir siekius turėjo deklaruoti teismuose, tačiau palankių teismo sprendimų tokių asmenų atžvilgiu nefiksuota. Asmens varde ar pavardėje vartoti tokias lotyniškas raides kaip „x", „w" ar „q" dažniausiai siekiama atvejais, kai vienas iš sutuoktinių ar vaikų tėvų yra užsienietis, pavardėje turintis nelietuviškų raidžių.

Pavardes rašyti originalo variantu ilgą laikė siekė ir lenkai, o lietuvių nuostata prieš tokį įstatymą ilgą laiką buvo dvišalių santykių problema. Galiausiai, sausio 18-ąją Seimas nusprendė įteisinti asmenvardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. 82 parlamentarai balsavo „už“, 37 „prieš" ir 3 susilaikė [1]. Įstatymas įsigalios jau šių metų gegužės 1-ąją, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jam pritars ir jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Ateityje nusimato diskusija dėl diakritinių ženklų rašymo

Įstatymui įsigaliojus, naujoji rašyba bus galima jeigu:

• asmens tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis;
• jeigu asmuo, jo tėvai, seneliai arba protėviai turėjo, arba turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
• jei asmuo vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje [2].

Tiesa, lietuvių vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, nors anksčiau Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai siūlė leisti dokumentuose pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais. Vis tik, pasiūlymas prielankumo Seime nesulaukė.

Dabar valdantieji teigia, kad diakritinių ženklų rašymas turėtų būti svarstomas, tačiau ateityje, o tam reikalinga platesnė diskusija. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad tokiam žingsniui būtinas ir techninis pasiruošimas.

Naujam įstatymui nepritariantys ketina kreiptis į teismą

Kaip ir buvo galima numanyti, asmenvardžių rašymas vėl tapo kontraversiška tema Seime. Už įstatymą pasisakę parlamentarai kalba apie žmogaus laisvę į tikrą savo vardą bei pavardę:

„Labai paprasta – asmens vardas ir pavardė priklauso jam, žmogui, tai yra jo nuosavybė ir niekas neturėtų tos teisės atimti“, – teigia Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas.

Vis tik, visai kitą poziciją išreiškia demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Rima Baškienė:

„Norėdami spręsti individualias problemas ir jas iškelti aukščiau valstybinės kalbos, norėdami patikti ar tiesiog įtikti kažkam, einame buldozeriu per pamatinę mūsų tautos vertybę, valstybinę kalbą“, – kalba politikė.

Tačiau preteksto pasinerti į debatus nemato teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, kuri tikina, kad vertybinio klausimo čia nėra:

„Tai išimtinai teisinis klausimas", – sako ministrė.

Opozicijai priklausantys „valstiečiai“ dėl įstatymo teisėtumo ir atitikimo Lietuvos konstitucijai žada kreiptis į Konstitucinį Teismą.