Seimas pritarė akcizų mažinimui, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas

Seimas po svarstymo pritarė laikinam akcizų mažinimui, kuris galiotų tik kelis mėnesius

Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pakeitimams. Už balsavo 102 parlamentarai, prieš – 4, dar 4 susilaikė. Sprendimas dar nėra galutinis, bet žengė svarbų žingsnį į priekį.

Projektą pristatęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžė, kad kalbama apie laikiną priemonę. Ji skirta trumpam laikotarpiui.

„Į juos mes neatsižvelgėme, nes šis sprendimas priimamas trumpam laikotarpiui – 2 mėnesiams“, – sakė A. Sysas.

Pagal projektą keičiasi akcizų tarifai kurui. Kai kuriais atvejais nustatoma 450 arba 500 eurų už 1 000 litrų. Taip pat įtraukiama CO2 dedamoji, kuri susijusi su aplinkosaugos politika.

Paprasčiau tariant, valstybė laikinai mažina dalį mokesčių, tikėdamasi bent kiek sumažinti kuro kainų spaudimą.

Seime kilo ginčas, ar pigesnis kuras iš tiesų pasieks žmones

Didžiausia diskusija kilo ne dėl skaičių, o dėl esmės – ar žmonės realiai pajus šį sprendimą.

Seimo narys Simonas Gentvilas atvirai suabejojo, ar akcizo mažinimas apskritai ką nors pakeis galutinėje kainoje.

„Šitas akcizo sumažinimas neperduos Lietuvos vartotojams, nes mes nieko nedarome su „Orlen Lietuva“ lupikavimu“, – sakė S. Gentvilas.

Jo teigimu, problema slypi ne degalinėse, o aukščiau – kuro tiekimo grandinėje. Pasak politiko, Lietuvoje dominuojanti perdirbimo įmonė gali tiesiog „susirinkti“ visą naudą sau.

Kitaip tariant, net jei valstybė sumažina mokestį, tai dar nereiškia, kad kuro kaina degalinėje kris tiek pat.

Valdantieji į tokią kritiką atsakė atsargiau. Jie akcentavo, kad sprendimai turi derėti su Europos Sąjungos taisyklėmis, o ankstesnė Vyriausybė buvo prisiėmusi įsipareigojimų didinti akcizus.

Kuro kainos veikia viską – nuo maisto iki Lietuvos konkurencingumo

Seime ne kartą nuskambėjo mintis, kad kalbame ne tik apie degalines. Kuro kaina veikia visą ekonomiką.

Seimo narys Algirdas Butkevičius priminė paprastą, bet svarbų dalyką – kai kainos pakyla, jos retai kada grįžta atgal.

„Kai prekių ir paslaugų kainos užfiksuojamos esant aukštoms degalų kainoms, tai jos faktiškai ir išlieka ilguoju laikotarpiu“, – sakė A. Butkevičius.

Jo teigimu, Lietuva tai jau patyrė. Po 2022 metų infliacijos šuolio daugelis kainų taip ir liko aukštame lygyje.

Kitas svarbus aspektas – transportas. Lietuvoje jis sudaro didelę eksporto dalį. Jei kuras brangus, brangsta ir paslaugos, o tai mažina šalies konkurencingumą.

Seimo narė Birutė Vėsaitė pasiūlė ieškoti papildomų sprendimų. Vienas jų – dalinis akcizo grąžinimas vežėjams, kad šie nepiltų kuro Lenkijoje, kur jis pigesnis.

Tuo metu Kęstutis Mažeika visą situaciją apibendrino paprastai:

„Tai yra geriau negu nieko“, – sakė K. Mažeika.

Jo vertinimu, dabartinis sprendimas kainoms turės labai mažą poveikį. Todėl diskusija dėl kuro ir mokesčių politikos, panašu, dar tik prasideda.