Seimas pritarė Tauragės poligono plėtrai Jurbarko rajone

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui plėsti Lietuvos kariuomenės Tauragės karinį poligoną Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir išplėstoje teritorijoje įrengti jo naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą.

Plėtra numatyta valstybinėje žemėje

Pasak kovo mėnesį projektą pateikusio krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, plėtra būtų vykdoma tik valstybinės žemės sklypuose ir valstybinėje žemėje, kurioje sklypai dar nėra suformuoti. Ministras sakė: „Toje teritorijoje nėra privataus gyventojų turto, gyventojai neturi ten nei miškų, nei sodybų, nei žemės turto. Poligono ribos išsiplečia, tačiau jo pagrindinė paskirtis nesikeičia - poligono teritorijoje ir toliau karinė technika ir ginklai bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis, ir toliau vyks tik Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevro ir taktinio judėjimo pratybos, šaudyklos ten įrengiamos nebus.“ Projektui po svarstymo vieningai pritarė 98 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Numatoma tolygiau paskirstyti mokymus ir pratybas

Pagal projekto aiškinimą, Tauragės karinio poligono išplėtimas sudarytų sąlygas tolygiau paskirstyti karinius mokymus ir karines pratybas visuose Lietuvos kariuomenės kariniuose poligonuose. Taip pat būtų padidintas karinių mokymų ir pratybų lankstumas, sudarytos galimybės vykdyti didesnio masto taktines ir lauko pratybas, treniruotis vienu metu keliems daliniams ir užtikrinti nuoseklų bei nenutrūkstamą karių rengimą. Seimo narys Arvydas Pocius, kviesdamas pritarti projektui po svarstymo, sakė: „Visi puikiai suprantame būtinybę praplėsti Šilalės ir Tauragės poligonus. Nėra numatyta, kad juose bus šaudoma koviniais šaudmenimis, tai yra manevravimui skirti poligonai. Jų lokacija yra reikalinga būtent toje vietoje, kadangi Nemunas yra netoli, už Nemuno esanti Karaliaučiaus sritis, ten esantys tam tikri Rusijos kariuomenės pajėgumai, kelia grėsmę, ir aš manau, kad tikrai yra logiška išplėsti šituos du poligonus, kuriuose manevruos mūsų kariuomenė ir vykdys bendras su sąjungininkais pratybas“.

Aplinkos ir paveldo apsauga įrašyta į įstatymą

Įstatyme nustatyta, kad projektus įgyvendinanti institucija, vykdydama statinių ir ar įrenginių statybą ir ar įrengimą bei poligono teritorijos parengimą karinių mokymų ir pratybų veiklai, turi siekti kuo mažesnių neigiamų aplinkos būklės pokyčių. Siekiant šių tikslų, numatyta konsultuotis su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, kai planuojama statinių ir ar įrenginių statybos ir ar įrengimo vieta patektų į saugomą teritoriją ar saugomų rūšių augavietę ir radavietę. Tarnyba teiktų rekomendacijas dėl statybos ir įrengimo, įskaitant poveikio vengimo, mažinimo ar kompensavimo priemones, o projektus įgyvendinanti institucija į jas atsižvelgtų tiek, kiek siūlymai būtų suderinami su poligonų veiklos tikslais. Jeigu žalos saugomoms teritorijoms, saugomoms rūšims, saugomų rūšių augavietėms ir radavietėms išvengti nepavyktų, ji būtų kompensuojama taip, kad prarastos gamtinės vertybės ir jų funkcija būtų lygiavertiškai atkurtos per kuo trumpesnį laiką. Taip pat numatyta, kad poligono teritorijoje esantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams ir jų teritorijoms būtų taikoma Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta apsauga. Parengta pagal LRS informaciją.