Seimas pritarė trijų sutarčių su Rusija ir Baltarusija denonsavimui

Seimas antradienį pritarė siūlymui denonsuoti tris tarptautines ekonomines sutartis su Rusija ir Baltarusija

Už siūlymą denonsuoti sutartį su Baltarusija balsavo 90 parlamentarų, prieš – 1 , susilaikė 4 . Tuo metu sutarties su Rusija denonsavimą palaikė 94 Seimo nariai, prieš 1, susilaikė 1 parlamentaras.

Priėmus įstatymo projektus dėl investicijų sutarčių su Rusija ir Baltarusija denonsavimo, apie sprendimą bus pranešta šių šalių vyriausybėms diplomatiniais kanalais.

Taip pat antradienį apsispręsta ir dėl Lietuvos bei Rusijos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimo.

Už siūlymą denonsuoti šią sutartį su Rusija balsavo 96 parlamentarų, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1.

Prieš šių sutarčių denonsavimą pasisakė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Mindaugas Puidokas

Politikas kėlė klausimą, kodėl Lietuvai yra reikalingas šių susitarimų denonsavimas.

„Ar Lietuva šiuo metu su kažkuo kariauja? Nesu girdėjęs, kad mūsų kariuomenė ir mūsų valstybės vadovybė būtų paskelbus karą ar Baltarusijai, ar Rusijai. Antras momentas, kalbant apie Baltarusiją, labai aišku, kad Baltarusija ir pati šiandieną su niekuo nekariauja. Tai vadinasi, dirbtinis situacijos eskalavimas kenkia ir Lietuvai, ir mūsų šalies įmonėms, ir mūsų šalies žmonėms“, – posėdžio metu kalbėjo M. Puidokas.

„Kodėl mes dirbtinai eskaluojame ir nutraukiame visas sutartis, tarsi ruoštumėmės karui. Ar tikrai mes to norime ir tam ruošiamės, ir tai indikuojame savo sprendimais, kitokio poveikio, kažkokios pagalbos Ukrainai šitų sutarčių nutraukime tikrai nėra. Čia tiktai žvanginimas grasinimais ir parodymas, kad Lietuva yra agresyvi valstybė“, – sakė jis.

Šie M. Puidoko pareiškimai papiktino Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Pasak jos, tokių politiko pareiškimų jai yra gėda klausyti.

„Kolegai Mindaugui Puidokui priminsiu, kad šios kadencijos Seimas yra priėmęs bent 15 rezoliucijų, smerkiančių Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kviečiančių tarptautinėms sankcijoms. O jūs dabar kalbate apie tai, kad Lietuva žvangina ginklais. Gėda klausyti“, – sakė ji.

Nepritariančius išvadino stojančiais agresoriaus pusėn

Savo ruožtu kontroversiškai pagarsėjęs Seimo narys Žygimantas Pavilionis teigė, kad prieš šias sutartis pasisakantys politikai stoja agresoriaus pusėn.

„Aš norėčiau atkreipti visų Lietuvos rinkėjų dėmesį, kad Seimo narys (...) naudoja Kremliaus argumentus salėje, kurioje jis pats davė priesaiką Lietuvos valstybei“, – teigė Ž. Pavilionis.

„Tiems, kurie pasisako už šias sutartis – jūs stovite agresoriaus pusėje. Abejose pusėse neįmanoma stovėti, kai vyksta karas“, – posėdžio metu pabrėžė politikas.

Oficialiai teigiama, kad denonsavus šias sutartis neigiamų pasekmių nenumatoma.

Kaip skelbta anksčiau, dalis parlamentarų kėlė klausimus dėl tariamo Prezidentūros vėlavimo pateikti denonsuoti sutartis dėl investicijų skatinimo su Rusija ir Baltarusija, dėl kurių Vyriausybė apsisprendė dar pavasarį.

Visgi prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė nurodė, jog pati klausimo iniciatorė Užsienio reikalų ministerija siūlė klausimą spręsti parlamento rudens sesijos metu. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė, ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tokius patarėjos svarstymus paneigė.

Parengta remiantis ELTA.