Sugriežtinta atsakomybė už sankcijų pažeidimus: grės kalėjimas ir baudos net už netyčinius veiksmus

Numatyta griežtesnė atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus

Lietuvos Seimas priėmė griežtas teisės aktų pataisas, kuriomis sugriežtinta atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus. Nuo šiol net netyčiniai pažeidimai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, o sankcijų apeidinėtojams grės iki penkerių metų laisvės atėmimas. Taip pat įteisinama speciali apsauga pranešėjams, kurie praneš apie pažeidimus.

Seimas ketvirtadienį, 87 parlamentarų balsais, pritarė Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-244(2), kuriomis įgyvendinamos europinės direktyvos nuostatos. Pagal jas tarptautinių sankcijų pažeidimu bus laikomas bet koks neteisėtas elgesys – tiek tyčinis, tiek dėl neatsargumo – kuriuo pažeidžiamos Lietuvoje galiojančios tarptautinės sankcijos [1].

Pataisos aiškiai apibrėžia, kas laikoma pažeidimu. Pavyzdžiui, tai gali būti lėšų ar ekonominių išteklių teikimas sankcionuotiems asmenims, nuosavybės neįšaldymas, draudžiamų paslaugų teikimas ar net sąlygų sudarymas sankcionuotiems asmenims naudotis turtu. Taip pat atskirai kriminalizuojamas pažeidimas, kai asmuo, kuriam taikomas draudimas, atvyksta į Lietuvą ar keliauja per ją tranzitu.

„Tarptautinių sankcijų pažeidimu bus laikomas neteisėtas elgesys, kuriuo pažeidžiamos Lietuvoje galiojančios tarptautinės sankcijos“, – teigiama įstatymo pataisose.

Už didelę žalą darančius pažeidimus grės iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė

Baudžiamojo kodekso pataisomis (projektas Nr. XVP-243(2) patikslinti požymiai, apibrėžiantys nusikalstamą veiką pagal 1231 straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė bus taikoma, jei Europos Sąjungos (ES) ribojamųjų priemonių pažeidimu padaroma didelė žala, kaip numato direktyva.

Už tokius pažeidimus, įskaitant disponavimą apribotu turtu, draudžiamų paslaugų teikimą ar neteisėtą Lietuvos sienos kirtimą, grės iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo tarpu Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis (projektas Nr. XVP-245(2) numatyta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims už mažesnės žalos pažeidimus, kai baudžiamoji atsakomybė netaikoma. Tai leis bausti už įvairius sankcijų pažeidimus, kurie nesukelia didelės žalos, tačiau vis tiek yra neteisėti.

Numatyta pranešėjų apsauga ir kriminalinė žvalgyba tiriant sankcijų pažeidimus

Pataisos taip pat stiprina pranešėjų apsaugą. Pagal Pranešėjo apsaugos įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XVP-247(2), asmenys, pranešę apie galimus tarptautinių sankcijų pažeidimus, galės pasinaudoti specialiomis apsaugos priemonėmis. Teigiama, kad tai skatins piliečius aktyviai informuoti teisėsaugą apie pažeidimus.

Be to, Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisomis (projektas Nr. XVP-246(2) leidžiama kriminalinę žvalgybą taikyti tiriant sankcijų pažeidimus. Tai reiškia, kad teisėsauga turės daugiau įrankių kovoti su sankcijų apeidinėjimu.

Kai kurie politikai baiminasi, kad bus baudžiami nekalti, o verslai paliks Lietuvą

Nors pataisos sulaukė plataus palaikymo Seime, 11 parlamentarų balsavime susilaikė, o dalis politikų išsakė nuogąstavimų. „Valstiečių“ frakcijos narys Valius Ąžuolas teigė, kad naujosios taisyklės gali paskatinti Lietuvos įmones prekiauti per kaimynines šalis, tokias kaip Lenkija ar Latvija, siekiant išvengti griežtos atsakomybės.

„Būsim turbūt vieninteliai Europoje, kurie bausime daug platesnį ratą tų, kurie net nežinodami, kad jų prekė, pavyzdžiui, parduota Vokietijai ar kitai šaliai, iš tos šalies nukeliavo kur negalima“, – Seime sakė V. Ąžuolas [2].

Kitas „valstietis“ Ignas Vėgėlė pabrėžė, kad baudžiamoji atsakomybė už netyčinius pažeidimus neatitinka ES direktyvos, kuri tokią atsakomybę numato tik prekiaujant ginklais ar dvigubos paskirties prekėmis. Jis įžvelgė riziką, kad gali būti nubausti verslininkai, prekiaujantys įprastomis, mažos vertės, tačiau sankcionuotomis prekėmis.

Tačiau kiti politikai tokius nuogąstavimus atmetė. Liberalas Vitalijus Gailius tikino, kad teisėsauga esą netirs smulkių ar netyčinių atvejų, o Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė pabrėžė, kad skaidriai dirbantiems verslams neva nėra ko bijoti. Konservatorius Arvydas Anušauskas pridūrė, kad teisėsauga, tikrindama verslą, „taikys protingumo kriterijų“, todėl piktnaudžiavimo turėtų būti išvengta.