Seimas sutiko išplėsti VSD įgaliojimus: pareigūnai galės tikrinti ir naudoti sprogmenis

Nauja redakcija: VSD galės tikrinti, sulaikyti ir naudoti sprogmenis

Nuo 2026 m. vasario 1 d. Lietuvoje įsigalios naujas Žvalgybos įstatymas, kuris suteikia žvalgybos institucijoms platesnius įgaliojimus ir stiprina nacionalinio saugumo apsaugą. Pagal naują redakciją, žvalgybos pareigūnai galės ne tik rinkti informaciją apie išorės grėsmes, pavojus ar rizikos veiksnius, bet ir imtis priemonių juos šalinti.

Tai apima asmenų, transporto priemonių, krovinių ir ginklų tikrinimą, biometrinių duomenų rinkimą, objektų ženklinimą bei tarnybinių ginklų ir sprogmenų naudojimą ypatingais atvejais [1].

Kaip paaiškino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas, VSD pareigūnai dabar galės patys reaguoti į įtartinas situacijas – tikrinti automobilius, sulaikyti asmenis, naudoti antrankius ar, esant būtinybei, sprogmenis, pavyzdžiui, norint sunaikinti įslaptintą informaciją karo metu.

Skubūs veiksmai galimi be teismo sankcijos, tačiau per 24 valandas turi būti gautas teismo patvirtinimas dėl veiksmų teisėtumo ir proporcingumo, o visa surinkta informacija papildomai tikrinama žvalgybos kontrolieriaus.

Pareigūnams žadamos geresnės darbo sąlygos

Įstatymu taip pat siekiama pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotą žvalgybos personalą: pagerintos darbo sąlygos, socialinės garantijos, išmokos už tarnybinės veiklos rezultatus, kelionės išlaidų kompensavimas, o pareigūnams suteikiama nauja paskatinimo forma – apdovanojimas vardiniu ginklu.

Seimas už įstatymą balsavo vieningai – 68 parlamentarai palaikė, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė 8. Lydimaisiais teisės aktais Valstybės gynimo tarybai suteikiama teisė tvirtinti grėsmių šalinimo priemones ir jų taikymo gaires, o Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos įtvirtina naujas paskatinimo galimybes žvalgybos pareigūnams.

D. Gaižauskas teigia, kad tokio pobūdžio nuostatos Europoje dar neturi nė viena valstybė – jos suteikia plačius įgaliojimus žvalgybai kartu užtikrinant griežtą kontrolę ir žmogaus teisių apsaugą.

Vitkauskas: per tokius įstatymus į Lietuvą šliaužia tironija

Tačiau dienraščio „Made in Vilnius“ įkūrėjas Dovydas Vitkauskas laidoje „Kitaip TV“ rėžė, kad dauguma žmonių esą supranta rizikas, išeinančias iš tokių pasiūlymų Seime [2].

„Į juos reikia žiūrėti bendram komplekse priemonių, kurios tikrai link mūsų po truputį šliaužia – tironija. Ji šliaužia per tokius įstatymų pasiūlymus, per pasiūlymus reguliuoti socialinius tinklus. Ir galiausiai tos laisvės lieka labai nedaug, ir joks LRT skaidriai paskirtas direktorius čia nepadės.“ – kalbėjo D. Vitkauskas.

Anot D. Vitkausko, terminas „neapykantos kalba“ kaip koncepcija esą yra „absoliuti nesąmonė“.

„Ji tiesiog įgalina teisėsauginę kuvaldą mušti (...). Ne teismams, policininkams ar prokurorams spręsti, kas kalba skoningai ar ne.“ – pridūrė jis. – „Tuo ir pasižymi demokratija – ji yra paremta tolerancija.“

D. Vitkauskas įsitikinęs, kad šiais įstatymo pakeitimais Žvalgybos tarnyboms esą yra duodami „labai platūs“ įgaliojimai be aiškių tikslų.

Už dezinformaciją siūloma baudžiamoji atsakomybė

Dar Lapkričio mėnesį Seime buvo pristatytas įstatymų paketas, kuriuo siūloma kriminalizuoti dezinformacijos kūrimą ir skleidimą bei suteikti valstybės institucijoms daugiau įgaliojimų reaguoti į informacines grėsmes. Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis teigė, kad tai nėra pavienių politikų iniciatyva – pataisos rengiamos kartu su Valstybės saugumo departamentu ir kitomis tarnybomis, kurios mato dezinformacijos pavojų, tačiau iki šiol neturėjo pakankamų teisinių įrankių.

Vienas esminių pokyčių – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai siūloma suteikti teisę nurodyti privalomai pašalinti turinį dar iki teismo sprendimo.

Įstatymų paketo autorė Daiva Ulbinaitė tvirtino, kad Lietuva vis dar per silpnai ginasi informaciniame kare, kuriame aktyviai naudojami socialiniai tinklai, SIM kortelių tinklai ir dirbtinis intelektas. Jos teigimu, pataisos aiškiai apibrėžtų dezinformaciją, numatytų administracinę ir baudžiamąją atsakomybę bei įpareigotų platformas bendradarbiauti su valstybės institucijomis. Kritikai meanwhile įspėja, kad tokie įgaliojimai neteisminėms institucijoms gali kelti grėsmę žodžio laisvei ir žiniasklaidos nepriklausomumui.