Seimas svarstys, ar denonsuoti priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją

D. Šakalienė siūlo pasitraukti iš Otavos konvencijos, kad būtų galima naudoti priešpėstines minas

Lietuvos Seimas ėmėsi svarstyti krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės pateiktą įstatymo projektą, kuriuo siūloma denonsuoti 1997 m. rugsėjo 18 d. Osle pasirašytą Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo bei jų sunaikinimo, dar žinomą kaip Otavos konvencija. Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 2003 m., tačiau pastaruoju metu svarstoma galimybė iš jos pasitraukti.

Pagrindinė priežastis, kodėl siūloma denonsuoti Otavos konvenciją – esą smarkiai pablogėjusi saugumo situacija Baltijos regione. Kaip pažymi iniciatyvos rengėjai, karinės grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO valstybėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, per pastaruosius metus smarkiai išaugo.

„Rusija savo tikslams pasiekti naudoja karinę agresiją, šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir nepaiso kitų prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė pabrėžė, kad pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai padidinti efektyvumą mūšio lauke.

„Tikrai per pastaruosius daugiau kaip 20 metų ženkliai padidėjo karinės grėsmės mūsų saugumui, ypatingai iš Rusijos Federacijos“, – Seimo posėdyje kalbėjo ministrė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje rodo, jog tarptautiniai įsipareigojimai šiai šaliai nėra svarbūs. „Kieno minos bus mūsų žemėje: Rusijos, kur nežinosime, kur jos padėtos ir kurios žudys mūsų piliečius, ar mūsų – kur mes tiksliai žinosime jų lokaciją, galėsime jas nukenksminti, apsaugoti civilius?“ – retoriškai klausė D. Šakalienė.

Jau kelios valstybės pareiškė norą denonsuoti Otavos konvenciją

Lietuva nėra vienintelė šalis, svarstanti pasitraukimą iš Otavos konvencijos. 2025 m. kovo 18 d. Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos gynybos ministrai paskelbė bendrą pareiškimą, ragindami denonsuoti konvenciją. Netrukus, 2025 m. balandžio 1 d., Suomijos Prezidentas ir Vyriausybė taip pat pranešė pradedantys pasitraukimo procedūras.

„Visos su Rusija sieną turinčios valstybės, išskyrus Norvegiją, ketina pasitraukti iš konvencijos, kas rodo šių regiono šalių vienodą grėsmių supratimą“, – pažymima dokumente.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, 32 pasaulio valstybės, įskaitant Rusiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Kiniją, nėra Otavos konvencijos narės. Be to, trys iš penkių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinių narių taip pat nėra prisijungusios prie šios sutarties, kas, pasak iniciatorių, dar labiau išryškina konvencijos ribotumus dabartinėje geopolitinėje situacijoje.

Sprendimas paaiškės balandžio 29 dieną

Seimas šį klausimą svarsto skubos tvarka. Po projekto pristatymo už jį balsavo 103 Seimo nariai, 4 susilaikė, balsavusiųjų prieš nebuvo. Toliau projektas bus nagrinėjamas Užsienio reikalų komitete (pagrindinis) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (papildomas). Galutinis svarstymas Seimo posėdyje numatytas balandžio 29 d.

Jei Seimas pritars denonsavimui, pasitraukimas iš konvencijos įsigaliotų po šešių mėnesių nuo sprendimo priėmimo. Tačiau, kaip pabrėžė ministrė D. Šakalienė, „vykstant ginkluotam konfliktui jau nebūtų galima pasitraukti iš konvencijos, todėl tikslinga denonsuoti kuo greičiau“.

Iniciatyvą taip pat parėmė prezidentas Gitanas Nausėda, praėjusį penktadienį pasirašęs dekretą, kuriuo teikia Seimui siūlymą pasitraukti iš konvencijos. Vyriausybė savo ruožtu šiam žingsniui pritarė prieš savaitę.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo informaciją.