Seime bręsta nepasitikėjimo procedūra? Opozicija siekia interpeliacijos J. Olekui

Po KT sprendimo – opozicija renka parašus interpeliacijai Seimo pirmininkui J. Olekui

Konstitucinio Teismo sprendimas dėl neteisėtu pripažinto teisėjo paskyrimo tapo impulsu naujai politinei įtampai Seime – opozicinės frakcijos pradėjo rinkti parašus interpeliacijai parlamento pirmininkui Juozui Olekui. Surinkus mažiausiai 29 Seimo narių parašus, būtų pradėta nepasitikėjimo procedūra, o Seimo vadovo pareigas laikinai siūloma perduoti vicepirmininkui Raimondui Šukiui.

Opozicija pabrėžia, kad parlamento pirmininkas turi veikti vadovaudamasis Konstitucija ir valstybės interesais bei turėti visų frakcijų pasitikėjimą, kuris, jų vertinimu, šiuo metu yra prarastas [1].

Pagrindiniu interpeliacijos argumentu įvardijamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, jog Seimo pirmininko teikta socialdemokrato Juliaus Sabatausko kandidatūra į Konstitucinio Teismo teisėjus neatitiko konstitucinių reikalavimų.

Opozicijos teigimu, ši kandidatūra buvo pasirinkta politiniu pagrindu, ignoruojant teisės ekspertų perspėjimus, ir primena kitus atvejus, kai kandidatai į aukštas pareigas buvo teikiami neįvertinus jų kvalifikacijos ar atitikties teisės aktams, tarp jų – Rasminos Čepkauskienės ir socialdemokratės Nerijos Stasiulienės kandidatūras į Seimo kontrolieres, iš kurių viena vėliau buvo atmesta slaptu Seimo balsavimu.

Be sprendimų dėl kandidatūrų, opozicija kritikuoja ir Seimo pirmininko darbo stilių, kaltindama jį dialogo ir politinio konsensuso stoka. Anot interpeliacijos iniciatorių, parlamento vadovas vengia tartis su skirtingų frakcijų atstovais bei visuomenės grupėmis, neieško kompromisų sprendžiant valstybei svarbius klausimus, o tai, jų teigimu, atsispindėjo ir vadovaujant darbo grupei, rengusiai LRT įstatymo pataisas.

Žemaitaitis: opozicija kelia sumaištį

Į tokius parlamento opozicijos užmojus sureagavo ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Politikas rėžė, esą ir toliau tokiu būdu siekiama kelti sumaištį dabar jau pradedant nuo valdančiųjų socialdemokratų [2].

„Kam dar kyla klausimų, kas yra tikroji PENKTOJI kolona Lietuvoje. Nepavyksta, manęs su #nemunoausra tuo patvarkyti, tai pradeda nuo LSDP! Reikia, bet kokia kaina sudaryti koaliciją LSDP su konservatoriais!“ – savo socialinėje paskyroje rašė R. Žemaitaitis.

Dėmė dėl J. Sabatausko teikimo į KT teisėjus

Konstituciniam Teismui pripažinus, kad socialdemokrato Juliaus Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai, Seimo pirmininkas J. Olekas pareiškė, jog naują kandidatūrą ketina teikti prasidėjus pavasario sesijai. Nors parlamento vadovas apgailestauja, kad ilgametę patirtį turintis politikas negalės dirbti Konstituciniame Teisme, jis pabrėžia gerbiantis KT sprendimą ir pripažįsta, kad šiuo metu konkretaus kito kandidato dar neturi [3].

Anot J. Oleko, po šios situacijos kandidatų atranka gali tapti griežtesnė, siekiant išvengti panašių teisinių ginčų ateityje.

Konstitucinis Teismas sprendimą priėmė išnagrinėjęs 32 Seimo narių kreipimąsi, kuriame teigta, kad J. Sabatauskas neatitiko Konstitucinio Teismo teisėjams keliamo reikalavimo turėti ne mažesnį nei dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

KT konstatavo, jog ilgametė Seimo nario veikla, net ir vadovaujant Teisės ir teisėtvarkos komitetui, negali būti laikoma teisiniu darbu pagal teisininko specialybę, todėl pats paskyrimas prieštaravo Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo įstatymui.