Seime pavasario sesijos pabaigoje sprendžiama dėl V. Landsbergio teisinio statuso

V. Landsbergio teigimu, valstybės prestižas yra pripažinti jį valstybės vadovu

Lietuvos elitu laikomi Landsbergiai nerimsta - tokio bendro titulo jiems nepakanka. Neužtenka ir to, kad „savi“ tyliai valdo Lietuvą, o konservatoriai sudaro valdančiąją daugumą. Lietuvos politikas, meno, muzikos, kultūros istorikas ir dar daugelį kitų titulų pelnęs Vytautas Landsbergis prakalbo apie tai, kad vien bendrinių titulų jam nebeužtenka - jis norintis vadintis vieninteliu ir nepakartojamu Lietuvos Prezidentu ir mano, kad toks titulas yra „Lietuvos prestižo reikalas“. Štai dar birželio pradžioje pats Vytautas Landsbergis savo „Facebook“ paskyroje pasidalino garbės suteikiančio dokumento nuotrauka - joje pavaizduotas raštas Nobelio komitetui. Jame pažymima, kad Pirmininkas Egil Aarvik yra raginamas atrinkti Lietuvos Respublikos Prezidentą Vytautą Landsbergį 1991 m. Nobelio Taikos premijai:

Prezidentas Landsbergis ir Lietuvos žmonės yra įsitraukę į kovą už tuos principus, kuriais pagrįsta Nobelio Taikos premija. Mes raginame, kad jūs pripažintumėte Lietuvos žmonių drąsą ir determinaciją, jiems kovojant atmesti komunizmo nuniokojimus (ravages), atrinkdami (by selecting) prezidentą Vytautą Landsbergį 1991 metų Nobelio Taikos premijai.

Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei, Laisvės frakcijos seniūnei Ievai Pakarklytei bei Seimo narei Paulei Kuzmickienei registravus įstatymo projektą dėl V. Landsbergio teisinio statuso, pats V. Landsbergis teigė, kad toks statusas jam yra svarbus, kad išvengti kalbų, jog „valstybė 1990 metų kovo 11 dieną atsirado nežinia kokiu būdu ir net neturėjo vadovo“. Tiesa, pažymima, kad tokia iniciatyva jau buvo svarstyta praėjusios Seimo kadencijos metu, tačiau dar tuomet nesulaukė buvusių valdančiųjų palaikymo. [1]

Naujienų portalas „Respublika“ į tokią naujieną žvelgia sarkastiškai ir teigia, kad monarchų išlaikymas valstybėje yra svarbu: [2] „Turbūt panašiai kaip Jungtinei Karalystei, Ispanijai ar Švedijai svarbu dėl prestižo išlaikyti monarchus. Žinant neprilygstamą patriarcho kuklumą, nederėtų nustebti, jei rudens sesijoje valdantiesiems kils idėja paskelbti Landsbergį karaliumi. O dar kitai sesijai liktų tikslas padaryti monarchiją paveldima, kaip jau buvo padaryta su konservatorių pirmininko postu“, - rašė „Respublika“.

Seimo Pirmininkė pritaria tokiam V. Landsbergio titulo – tai yra pripažinimas

Visgi, nors kai kurie parlamentarai ir kraipė galvas dėl tokio V. Landsbergio titulo, panašu, kad pritarimo vis tiek buvo sulaukta - projektą pašventinusi ir pati Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tiesa, toks politikės ėjimas neturėjo pernelyg nustebinti, mat Liberalų sąjūdžio pirmininkė jau gan senai neslepia savo simpatijų konservatoriams ir jų sprendimams. Šį kartą V. Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininko pareigas ėjęs Vytautas Landsbergis privalo būti įvertintas, mat savu laiku jis suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos istorijoje. Seimo Pirmininkės teigimu, nors seniau tokia iniciatyva ir nepasiteisino, jos nuomone šis Seimas yra ta vieta, kurioje tokiai iniciatyvai gali būti pritarta, o V. Landsbergio indėlis esą negali būti pamirštas.

Panašu, kad su tokio tipo iniciatyva yra kiek skubama - atkreipiame dėmesį ir į tai, kad šis projektas buvo registruotas dar pirmadienį, likus vos kelioms dienoms iki Seimo pavasario sesijos pabaigos, kuomet politikai jau svajoja apie vasaros atostogas prie jūros, o ne V. Landsbergio teisinį statusą. V. Čmilytė-Nielsen dar pirmadienį pabrėžusi, jog toks projektas galėtų būti pateiktas svarstyti Seimui dar šią savaitę. Supraskite - juk atostogos jau čia pat. Žinoma, prieš tai turima sulaukti išvadų iš Teisės departamento: [3]

Manau, jei turėsime Teisės departamento išvadą, nėra jokios priežasties projekto atidėlioti iki rudens.

Tiesa, „LRT“ pasidalino, jog anot V. Čmilytės-Nielsen toks projektas nėra skirtas socialinėms garantijoms gauti, mat tai svarbu tik tam, kad išreikšti pagarbą Lietuvoje nusipelniusiam žmogui.

Ilgai laukti neprireikė – Seimas jau pradėjo svarstyti V. Čmilytės-Nielsen pateiktą įstatymo projektą

Kaip V. Čmilytė-Nielsen pasakė - taip ir padarė. Statuso reikalaujančiam V. Landsbergiui, panašu ilgai laukti išsvajotojo valstybės vadovo sosto nereikės. LR Seimas praneša, jog jau šiandien bus svarstoma dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso, kuriuo siekiama įtvirtinti, kad V. Landsbergis pagal 1990 m. kovo 11 d. Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą būdamas aukščiausiu Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus. [4]

LR Seimo Informacijos ir komunikacijos departamentas nurodo, kad Seimo Pirmininkės teigimu, V. Landsbergio atlikti darbai yra tolygūs valstybės vadovo įgaliojimams, mat dar 1990-1992 metais galiojusiame Laikinajame įstatyme apskritai nebuvo įvardinta tokia kaip valstybės vadovo institucija. Tuometinis įstatymas kaip pagrindinį valdžios organą esą numatė Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą kartu su jos posėdžiams pirmininkaujančiu Tarybos Pirmininku: „Taip pat pagrindinis įstatymas numatė, kad Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvai tarptautiniuose santykiuose“, - teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Oficialiame LR Seimo puslapyje nurodoma, jog po pristatymo už šį įstatymo projektą (Nr. XIVP-698) balsavo 71 Seimo narys, prieš - 24, o dar 24 susilaikė. Tad panašu, kad net ir sėkmės atveju, projektas vertinamas nevienareikšmiškai. Visgi, po tokių rezultatų ir įvairių parlamentarų nuomonių, pasipiktinimo neslėpė ir Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigęs, kad V. Landsbergio teisinis statutas šalyje yra akivaizdus, mat jis veikęs kaip valstybės vadovas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, taip pat atlikęs tokius svarbius veiksmus kaip pareigūnų skyrimas, oficialių dokumentų tvirtinimas savo parašu, kitaip tariant, visas funkcijas, kurias atlieka ir dabartinis šalies Prezidentas. E. Gentvilas išreiškė poziciją, jog per 30 metų laiko diskusijoms tikrai buvo galima rasti laiko diskusijoms, o dabar jau reikia veikti: [5]

Apsispręsti dėl Jono Žemaičio, dėl Adolfo Ramanausko-Vanago argumentų užteko, nors istorinė distancija ir aplinkybės buvo visai kitos. Nepalaikantys iniciatyvos dėl V. Landsbergio paskelbimo valstybės vadovu teigia, kad dar reikia platesnių diskusijų, išgirsti visas nuomones, „pasiderinti“ pozicijas. Gal tikrai 30 metų diskusijų dar neužtenka, gal dar per anksti apie tai kalbėti?