Seime siūlymai, kad protestus galėtų uždrausti tik teismas

Siūloma keisti mitingų ir protestų organizavimo tvarką

Seimas svarstys siūlymą palengvinti mitingų ir protestų organizavimą, atsisakant šiuo metu nustatytos susirinkimų derinimo tvarkos. Ją ketinama pakeistų kita – pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimo procedūra. Tuo metu uždrausti organizuoti susirinkimą, kuris keltų grėsmę viešajai tvarkai, galėtų tik teismas.

Šią savaitę iš Seimo tribūnos pateikdamas tai siūlančias įstatymo pataisas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas sakė, kad pritarus siūlymui savivaldybių tarnautojai negalėtų atsisakyti derinti pranešimą apie susirinkimą, motyvuodami keliamais nepatogumais ar hipotetinėmis viešosios tvarkos pažeidimo rizikomis.

„Siū­lo­me at­si­sa­ky­ti šiuo me­tu įsta­ty­me įtvir­tin­tos de­ri­ni­mo pro­ce­dū­ros, nes tai de fac­to yra lei­di­mo iš­da­vi­mo pro­ce­dū­ra. Prak­ti­ko­je ma­tė­me pre­ce­den­tų, kai bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mas Šei­mų mar­šas, Kau­ne – ei­ty­nės – kartais pi­lie­čiams yra siun­čia­mas sig­na­las, kad jais ne­pa­si­ti­ki­ma ir tie su­si­rin­ki­mai ne­ga­li vyk­ti“, – sakė T. Tomilinas, pasiūlęs parlamentarams pa­da­ry­ti vie­ną ma­žą žings­ne­lį link de­mo­kra­tijos stip­ri­ni­mo.

Susirinkimų įstatymo pakeitimų projekte konkrečiai detalizuojama, kaip būtų nagrinėjamas prašymas surengti susirinkimą

Savivaldybė, gavusi tokį prašymą, turėtų aptarti organizuojamo susirinkimo grėsmes, įvertinti viešosios tvarkos užtikrinimo poreikį ir kitas aplinkybes. Taip pat reikėtų aptarti susirinkimo organizatoriui keliamus reikalavimus ir įsipareigojimus, susijusius su triukšmo kontrole, budėjimu susirinkimo metu, saugumo sąlygomis, susirinkimo vietos sutvarkymu ir kt.

Sprendimą uždrausti organizuoti susirinkimą, kuris keltų grėsmę valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar dorovei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms, galėtų priimti tik teismas. Į administracinį teismą su prašymu neleisti organizuoti tokio susirinkimo galėtų kreiptis meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

Valstybei keliantį grėsmę susirinkimą galėtų uždrausti tik teismas

„Su­si­rin­ki­mą, ku­ris kel­tų grės­mę vals­ty­bei, vie­ša­jai tvar­kai, tik­rai bū­tų ga­li­ma už­draus­ti, bet sa­vi­val­dy­bės administ­ra­ci­ja tu­rė­tų dėl to kreip­tis į teis­mą, kuris per la­bai ri­bo­tą lai­ką galėtų nu­spręs­ti vie­no ar ki­to susirinkimo ne­leis­ti. Vi­sais ki­tais at­ve­jais su­si­rin­ki­mai bū­tų lei­džia­mi pa­gal ga­lio­jan­čią Kon­sti­tu­ci­ją ir įstatymus. Tai vi­siš­kai ati­tik­tų tarp­tau­ti­nę tei­sę ir kar­tu ap­sau­go­tų vals­ty­bę nuo ban­dy­mų kurs­ty­ti ne­san­tai­ką ar nuo ban­dy­mų kel­ti grės­mę vie­ša­jai tvar­kai“, – sakė T. Tomilinas.

„Teis­mas la­bai aiš­kiai, la­bai ob­jek­ty­viai įver­tin­tų in­for­ma­ci­ją, gautą iš sa­vi­val­dy­bės. Šian­dien pa­rei­ga gin­čy­ti spren­di­mą ne­iš­duo­ti lei­di­mo gu­la­si ant tai­kių su­si­rin­ki­mo or­ga­ni­za­to­rių pe­čių. Mes siū­lo­me, kad ta pa­rei­ga apri­bo­ti žmo­gaus tei­sę pro­tes­tuo­ti gul­tų­si ant me­ro ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­to­riaus pe­čių. Jei­gu jie tu­ri informa­ci­ją, ei­na grei­tai į teis­mą ir gau­na to­kį sa­vo­tiš­ką or­de­rį su­lai­ky­ti tą pro­tes­tą ar de­monst­ra­ci­ją“, – įstatymo pataisas kolegoms iš parlamentinės tribūnos komentavo Seimo narys.

L. Kukuraitis: tai padėtų vystyti protesto kultūrą

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno Lino Kukuraičio nuomone, pasiūlytas reguliavimas stiprin­tų de­mo­kra­tiją, žmo­gaus tei­sių si­tu­a­ci­ją Lie­tu­vo­je, pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę, val­džios skaid­ru­mą ir atskaitingumą pi­lie­čiams.

„Dar dau­giau – tai pa­dė­tų vys­ty­ti pro­tes­to kul­tū­rą mū­sų ša­ly­je, da­ry­tų ją kū­ry­biš­kes­nę, ino­va­ty­ves­nę. Va­ka­rų šaly­se yra stip­ri pro­tes­to kul­tū­ra. De­ja, Lie­tu­vo­je prak­ti­ka nė­ra pa­lan­ki tiems, ku­rie no­ri iš­reikš­ti pi­lie­ti­nę va­lią. Tu­ri­me vie­ną griež­čiau­sių su­si­rin­ki­mo tvar­kų Eu­ro­po­je. Prak­ti­ka yra to­kia, kad, sa­vi­val­dy­bei ne­su­ti­kus, susirinkimų or­ga­ni­za­to­riams pa­si­krei­pus į teis­mą, jų spren­di­mai už­trun­ka, ren­gi­nio lai­kas pra­ei­na, o teis­mas pri­pa­žįs­ta, kad tei­sė tu­rė­jo bū­ti su­teik­ta. Kas gi tu­rė­tų at­sa­ky­ti už pa­ma­ti­nes žmo­nių tei­ses ir lais­vės ri­bo­ji­mą?“ – Seimo posėdyje svarstė L. Kukuraitis.

J. Razma: dabartinė tvarka yra gera

Visgi, Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma siūlė palikti dabartinę mitingų organizavimo tvar­ką, ku­ri, jo teigimu, yra gera ir pasiteisino.

„Manau, kad vis dėl­to į da­bar­ti­nę si­tu­a­ci­ją rei­kia žvelg­ti kiek pla­čiau. Gy­ve­na­me su­dė­tin­gu lai­ko­tar­piu, kai vi­si kal­ba­me apie hib­ri­di­nių grės­mių ga­li­my­bes. Ži­no­me, kad tie įvai­rių pro­tes­tų su­ma­ny­to­jai ga­li tu­rė­ti ne pa­čių geriau­sių ke­ti­ni­mų, ir riau­šių už­ma­ny­mų, ir to­kių nesenų at­ve­jų ir tu­ri­me. Tai­gi, man at­ro­do, da­bar­ti­nė tvar­ka, leidžian­ti sa­vi­val­dy­bės ko­mi­si­jai įver­tin­ti vi­sas ap­lin­ky­bes ir su­teik­ti ar­ba ne­su­teik­ti lei­di­mą, yra ge­ra. Iniciatoriams yra ga­li­my­bė kreip­tis į teis­mą. Aš ne­ži­nau to­kių at­ve­jų, kad la­bai ne­pa­grįs­tai ne­bu­vo duo­tas leidimas“, – sakė J. Razma.

Jis pridūrė, kad ne­di­de­liems mi­tin­gams, kur su­si­ren­ka ke­lio­li­ka žmo­nių, ap­skri­tai jo­kio lei­di­mo ne­rei­kia – tiesiog už­ten­ka in­for­muo­ti, kad bus toks su­si­bū­ri­mas.

Diskusijų sulaukęs Susirinkimų įstatymo pataisų projektas įveikė pirmąjį laiptelį Seime: po pateikimo jį palaikė 68 Seimo nariai, prieš balsavo 10, susilaikė 32. Įstatymo pakeitimus svarstys Žmogaus teisių komitetas, Seimo plenarinėje salėje projektas atsiras birželio 5 d.

Parengta remiantis elta.