Seime – siūlymas bausti politikus už rinkėjų „suvedžiojimą“: atsisakius mandato, neatgautų rinkimų užstato

Politikai siekia suvienodinti rinkimų užstato negrąžinimo taisykles

Parlamente svarstomas naujas pasiūlymas, kuris turėtų pažaboti politikų polinkį atsisakyti laimėtų mandatų – siūloma negrąžinti rinkimų užstato tiems kandidatams, kurie, gavę rinkėjų palaikymą, nusprendžia mandato atsisakyti.

Šią savaitę tokią iniciatyvą pateikė Seimo socialdemokratų frakcijos atstovas Antanas Nedzinskas. Politiko nuomone, dabartinė tvarka nėra teisinga – šiuo metu mandato savanoriškai atsisakę savivaldybių tarybų nariai ar merai savo sumokėtų užstatų neatgauna, tačiau parlamentarams tai negalioja.

Pasak A. Nedzinsko, norima vienodų sąlygų visiems rinkimų dalyviams, kad mandato atsisakęs išrinktas parlamentaras irgi neatgautų užstato.

Politinių „žvaigždžių“ naudojimas – rinkėjų apgaulė?

Pataisų iniciatorius akcentavo, kad partijos dažnai naudojasi visuomenei žinomais žmonėmis, kurie, nors ir laimi rinkimus, vėliau mandato atsisako. Jo nuomone, tokie atvejai yra rinkėjų klaidinimas.

Anot A. Nedzinsko, neretai kandidatų sąrašuose būna ir tokių merų, kurie iš tiesų nenori palikti dabartinių savo pareigų, o rinkimuose dalyvauja tik tam, kad sąrašas atrodytų patraukliau rinkėjams.

Tokį siūlymą palaikė ir opozicijos atstovas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma. Pasak jo, tokia sankcija yra visiškai pagrįsta.

„Manau, kad logiškas yra pasiūlymas, nes jeigu kandidatas, būdamas sąraše, vilioja rinkėjus savo autoritetu, o paskui atsisako, tai vis tik yra tam tikra rinkėjų apgavystė. Kažkokia sankcija turi būti. Manau, kad ta sankcija – užstato netekimas – tikrai nėra per didelė ir atitinka tą tokio netinkamo kandidato veikimo mastą“, – teigė konservatorius.

Sprendimas dėl užstato negrąžinimo bus priimtas birželį

Vis dėlto ne visi parlamentarai vieningai sutiko su siūlymu. Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius atkreipė dėmesį, jog situacija gali būti sudėtingesnė vienmandatėse rinkimų apygardose, kur kandidatai dažnai rinkimų užstatą moka iš asmeninių lėšų. Tuo tarpu sąrašinių kandidatų atveju užstatą paprastai sumoka partija.

„Pavyzdžiui, dėl asmeninių priežasčių aš atsisakau mandato, tai partija dėl to neteks užstato? Čia visai nėra logiškumo“, – abejojo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Dainius Varnas.

Siūlymas dėl rinkimų užstato negrąžinimo mandatų atsisakantiems politikams kol kas sulaukė pritarimo tik pateikimo stadijoje. Dabar šį klausimą išsamiau nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Svarstymas plenarinėje Seimo salėje numatytas birželio 17 dieną.

Parengta pagal ELTA informaciją.