Seimo nariui Sauliui Skverneliui pareikšti įtarimai dėl galimo kyšininkavimo

Tyrimas dėl galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje pasiekė ir Seimo narį

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su Generaline prokuratūra pranešė, kad Seimo nariui Sauliui Skverneliui pareikšti įtarimai dėl galimo kyšininkavimo. Šie įtarimai siejami su ikiteisminiu tyrimu dėl galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos.

Kaip nurodo STT, tyrimas apima galimai organizuotą grupę, kurioje galėjo veikti tiek valstybės institucijų darbuotojai, tiek kiti asmenys. Tyrimą organizuoja ir koordinuoja Generalinė prokuratūra, o jį atlieka STT.

Šiuo metu šiame tyrime įtarimai pareikšti 16 asmenų. Visi įtariamieji laikomi nekaltais, kol jų kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir patvirtintas teismo. [1]

Įtariama, kad kyšis galėjo būti perduotas per tarpininką ir siekė bent 51 tūkst. eurų

STT duomenimis, Saulius Skvernelis, eidamas valstybės tarnautojo ir Seimo nario pareigas, 2025 metų laikotarpiu galėjo susitarti priimti kyšį per tarpininką.

Įtariama, kad nuo 2025 m. sausio iki lapkričio jis per kelis kartus galėjo priimti ne mažesnę kaip 51 tūkst. eurų sumą grynaisiais pinigais. Šie pinigai, kaip nurodo STT, galėjo būti skirti už palankumą suinteresuotiems asmenims.

Taip pat įtariama, kad politikas galėjo žinoti apie galimai neteisėtą šių lėšų kilmę. Šios aplinkybės šiuo metu yra tikrinamos ikiteisminio tyrimo metu.

Įtariama schema siejama su sertifikatų išdavimu, o bendra suma gali viršyti milijoną eurų

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimos korupcinės veikos siejamos su fitosanitarinių sertifikatų išdavimu įmonėms, gabenančioms augalus ir augalinius produktus.

STT nurodo, kad iš šių įmonių atstovų galėjo būti sistemingai reikalaujami ir gaunami kyšiai už reikalingų dokumentų išdavimą. Tokie sertifikatai yra būtini vykdant tarptautinę prekybą.

Tyrimo duomenimis, bendra galimų kyšių suma gali siekti ne mažiau kaip 1 mln. 112 tūkst. eurų. Tyrimas pradėtas 2025 metų pabaigoje ir šiuo metu yra tęsiamas.

Informaciją anksčiau neigė

Tuo tarpu pats S. Skvernelis anksčiau neigė jam pareikštus įtarimus ir tikino niekam nieko nedavęs [2].

„Nedaviau nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nei aplinkui, nei kažkokiu kitokiu būdu [pritarimo], kad būtų daromos nusikalstamos veikos“, – kalbėjo jis. S. Skvernelis taip pat pabrėžė, kad jis jokio 51 tūkst. eurų jis neėmė, jam niekas nesiūlė ir dėl to jis esą nesutarė.

„Šioje istorijoje galiu padėti tašką, kad to nebuvo“, – sakė jis.

Panaikinta teisinė neliečiamybė

Praėjusį ketvirtadienį Seimas panaikino Sauliaus Skvernelio teisinę neliečiamybę – už balsavo 102 parlamentarai, vienas buvo prieš, du susilaikė. Pats politikas tam neprieštaravo ir siekė, kad sprendimas būtų priimtas kuo greičiau. Tai atveria kelią teisėsaugai tęsti tyrimą ir spręsti dėl oficialių įtarimų. S. Skvernelis teigia kaltės nepripažįstantis, tačiau pabrėžia norintis gintis teisiniame procese, o ne vien viešojoje erdvėje.

Prokuratūra nurodė, kad yra pagrindo įtarti, jog politikas galėjo priimti apie 51 tūkst. eurų kyšių per savo buvusią patarėją, mainais už galimą poveikį sprendimams Augalininkystės tarnyboje. S. Skvernelis šiuos įtarimus neigia, kalba apie nekaltumo prezumpcijos trūkumą ir teigia jau patyręs viešą pasmerkimą.

Jis taip pat pripažino, kad jo politinė karjera faktiškai baigta, tačiau mandato kol kas atsisakyti neketina dėl teisinės gynybos išlaidų.