Seimo rinkimuose savo balsą užsienyje atidavė 38 tūkst. lietuvių

Pasaulio lietuvių rinkimų apygarda turėtų išlikti

Spalį vykusiuose parlamento rinkimuose savo balsą užsienyje atidavus beveik 38 tūkst. rinkėjų, šio skaičiaus pakaktų išsaugoti Pasaulio lietuvių rinkimų apygardą 2028 metų Seimo rinkimuose. Taip teigia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

„Mūsų turimi duomenys rodo, kad pirmame arba antrame ture Pasaulio lietuvių apygardoje savo balsą atidavė iš viso 37811 rinkėjų ir šis skaičius yra truputį didesnis nei 2020 m. Seimo rinkimuose“, – VRK pranešime cituojama komisijos pirmininkė L. Petronienė.

Pranešama, kad sprendimą dėl Pasaulio lietuvių apygardos sudarymo 2028 m. Seimo rinkimams VRK priims 2027 m. pabaigoje.

Kaip numato Rinkimų kodeksas, Pasaulio lietuvių apygarda sudaroma likus vieneriems metams iki Seimo rinkimų, įvertinus šioje apygardoje balsavusių rinkėjų ir bendrą Lietuvos rinkėjų skaičių.

VRK duomenys rodo, kad iš viso balsuoti užsienyje registravosi daugiau kaip 52 tūkstančiai rinkėjų, kurie galėjo rinktis balsuoti vienoje iš 52 Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių gyvai arba paštu. Kaip skelbia VRK, didžioji dauguma Pasaulio lietuvių apygardos rinkėjų rinkosi balsavimo paštu galimybę.

Daugiausia Lietuvos piliečių balsavo Jungtinėje Karalystėje

Pastebima, kad daugiausiai užsienyje balsavusių rinkėjų savo balsą atidavė Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena didžiausia lietuvių diasporos dalis. Čia paštu balsavo daugiau kaip 9,6 tūkst., o ambasadoje – daugiau kaip 1,1 tūkst. rinkėjų, praneša VRK.

Tuo metu Norvegijoje esanti Lietuvos ambasada sulaukė virš 500 balsuoti atvykusių rinkėjų ir beveik 1,9 tūkst. paštu atkeliavusių vokų su biuleteniais, o Vokietijoje esančioje ambasadoje balsavo per 350 Lietuvos piliečių, dar daugiau kaip 1,7 tūkst. biuletenius atsiuntė paštu.

Skaičiuojama, kad į Lietuvos ambasadą Belgijoje pilietinės valios išreikšti atvyko virš 800 lietuvių, paštu savo biuletenius atsiuntė dar apie 750 rinkėjų. VRK duomenimis, Airijos lietuviai ambasadoje Dubline balsavo kiek vangiau, čia sulaukta apie 250 rinkėjų. Tačiau paštu balsavo pakankamai aktyviai ir atsiuntė beveik 1,8 vokų su savo balsais.

Apie apygardos likimą pradėta kalbėti po šių rinkimų

Apie Pasaulio lietuvių rinkimų apygardos likimą vėl pradėta kalbėti po spalį praūžusių Seimo rinkimų. Pasaulio lietuvių apygardoje mažėjant rinkėjų aktyvumui ir kylant grėsmei prarasti apygardą, parlamentarės mandato siekusi buvusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pasiūlė keisti jos formavimo tvarką.

Sudarant šią užsienio lietuviams skirtą apygardą ji siūlė remtis ne balsavusių, o užsiregistravusių rinkėjų skaičiumi.

Visgi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas kritiškai įvertino pastarąjį siūlymą. Parlamento teisininkai pastebi, kad „registravimasis“ pagal Rinkimų kodeksą yra prašymas įrašyti į diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsuojančių rinkėjų sąrašą.

Anot Seimo teisininkų, dalyvavimas rinkimuose reiškia balsavimą, todėl ne visi „užsiregistravusieji“ būtų ir „dalyvavusieji“ rinkimuose.

Elta pranešimas.